Ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą, kuris įtrauktas į Ministrų kabineto pasitarimo darbotvarkę antradienį.
Pasak ministerijos, Valdovų rūmų atkūrimas atitinka nemažiau kaip tris kriterijus, pagal kuriuos projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais objektais.
Todėl, ministerijos teigimu, norint Valdovų rūmų atkūrimą pripažinti svarbiu valstybei kultūriniu projektu nėra būtina atlikti visas procedūras, kurios yra numatytos Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos apraše. Taip, anot KM, būtų sutaupytos biudžeto lėšos ir laikas.
Ministerija taip pat pažymi, jog yra numatyta, kad Lietuvai 2013 metais pirmininkaujant Europos Sąjungai, aukščiausio politinio lygmens renginiai bus organizuojami ir Valdovų rūmuose.
Vyriausybė posėdyje trečiadienį nepriėmė jokio sprendimo dėl Valdovų rūmų likimo, projektą įgyvendinančiam Panevėžio statybos trestui (PST) pagrasinus, kad jeigu sutartis su įmone bus nutraukta, ji kreipsis į teismą. Ministrai nerado pakankamai argumentų pripažinti statinį valstybinės svarbos kultūros objektu.
Pasitarime antradienį be kitų pareigūnų dalyvaus ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, kuris yra sakęs, kad pradinėje sutartyje su PST dėl Valdovų rūmų yra pažeidimų. Jis teigė nematąs galimybės dabartiniam darbų rangovui baigti pirmąjį statybų etapą.
Kultūros ministerija siūlo likusius Valdovų rūmų atkūrimo darbus suskirstyti etapais. PST skaičiavimu, pirmajam etapui baigti reikia apie 32 mln. litų.
Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.
Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
