Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso straipsnis, numatantis ieškininės senaties netaikymo atvejus, nenumato jos netaikymo minėtais tarptautiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimui.
Žalos išieškojimui iš fizinių asmenų už minėtus nusikaltimus kelią užkerta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas – jis nurodo, kad taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tik tiems santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus kodeksui. Tačiau visi sovietų okupacinio režimo nusikaltimai yra padaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai lapkritį išaiškino, kad įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
KT sukritikavo esantį teisinį reguliavimą, kuris numato tik asmenų, kurie buvo represuoti okupacinio režimo, pilietinių teisių atkūrimą, tačiau nenumato jų teisės prisiteisti materialinę ir moralinę žalą iš nusikaltimų vykdytojų.
Po KT išaiškinimo parlamentarai Saulius Pečeliūnas ir Emanuelis Zingeris įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas, kurioms numato pritarti ir Vyriausybė.
