Pirmadienį pasitarime Ministrų kabinetas pritarė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną 2011-aisiais būtų įtraukti tik tie vaistai, kurių kainos yra ne daugiau nei 50 proc. didesnės už dviejų pigiausių tos grupės vaistų deklaruotą kainą.
2010 metais riba buvo ne daugiau nei 60 proc. vieno pigiausio tos grupės vaisto kaina.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sako, kad nustatant ribą nuo vieno paties pigiausio vaistinio preparato, atsiranda galimybė dempingui, siekiant dirbtinai sumažinus kainą mėginti išstumti konkurentus.
Todėl dabar įtvirtinta nuostata orientuotis į dviejų pigiausių produktų gamintojų deklaruotos kainos vidurkį.
„Pernai pastebėta tam tikra negera tendencija, kad kai kurie vaistų gamintojai elgėsi šiek tiek nesąžiningai – deklaruodavo labai mažą kainą vaistų, o po to pradėdavo strigti jų tiekimas. Tai sudarydavo nepatogumų gyventojams“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo aiškino jis.
Anot jo, mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas, gyventojai galės sutaupyti dar keletą milijonų litų.
Pasak SAM pranešimo, praėjusiais metais pacientams išrašyta 2,3 proc. daugiau kompensuojamųjų vaistų receptų nei 2009-aisiais.
Vidutinė vieno recepto suma sumažėjo 8,3 proc., o Privalomojo sveikatos draudimo fondas 2010 metais kompensuojamiesiems vaistams išleido beveik 43 mln. litų mažiau negu pernai.
Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo 22,6 proc. ir žmonės per metus sutaupė 48,5 mln. litų.
Nekompensuojamų vaistų kainos nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kai buvo įvestas nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimas ir vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti kainas, sumažėjo 10 procentų.
