„Konstituciniam Teismui dirbtinai atskyrus konstitucinę šeimos sampratą nuo konstitucinio santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, instituto nebeliko teisinių barjerų, užkardančių tos pačios lyties asmenų sąjungas prilyginti šeimai“, – rašoma Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriato antradienį išplatintame pareiškime.
„Tai kelia pavojų, jog vaikų prigimtinė teisė turėti tėvą ir motiną nebebus deramai apsaugota, o šeimos, kaip prigimtinės bendruomenės reikšmė, taps vis labiau menkinama“, – teigia vyskupai.
Jų pareiškimas išplatintas Lietuvoje minint Konstitucijos dieną.
Bažnyčios vadovai sako apgailestaujantys, kad „pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku“.
„Apsispręsdami susituokti asmenys kuria pasitikėjimu ir atsakomybe grįstų santykių aplinką, kuri geriausiai atitinka kiekvieno vaiko prigimtinius poreikius augti įsipareigojusių bei mylinčių tėčio ir mamos šeimoje. Tokia pamatinius prigimtinius žmogaus poreikius atitinkanti šeima yra tikrasis visuomenės ir valstybės pagrindas“, – sakoma pareiškime.
Konstitucinis Teismas rugsėjį prieštaraujančia Konstitucijai paskelbė Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kuri šeimą susiejo su santuoka. Teismas pareiškė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o „santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.
1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtintoje Konstitucijoje yra nuostatos, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
