Posėdžio metu besikeičiant nuomonėmis su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto nariais, V.Landsbergis teiravosi šio komiteto antrojo pirmininko pavaduotojo Serhiy Holovaty, kokios pozicijos laikytųsi Asamblėja, jei toks įstatymas Rusijoje vis dėlto įsigaliotų.
„Po to, kai prieš metus Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo Rezoliucijoje ragino Rusijos valdžią sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir t.t., Rusija neseniai atsakė: eikit po velnių, mes priimsime nacionalinį įstatymą, kuris atmes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus“, – pažymėjo V.Landsbergis.
„Jeigu tai netrukus įvyks, alternatyva yra akivaizdi: arba Rusija palieka Tarybą, arba Europos Taryba atsisako savo principų tapdama Dūmos padaliniu. Kuris variantas bus Asamblėjai priimtinesnis?“ – klausė jis.
Serhiy Holovaty atsakydamas teigė, kad tai liečia ne tik Rusiją. Britų konservatoriai irgi būna kritiški. Tačiau Rusijos atvejis yra ypatingas ir sukėlė didelį Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos susirūpinimą. Jis patikino, kad priėmus tokį įstatymą, Europos Tarybos reakcija bus labai negatyvi. Tačiau šiuo metu, S.Holovaty žiniomis, šis įstatymo projektas Dūmoje išimtas iš darbotvarkės.
