Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Landsbergis: pučas Maskvoje buvo pavojingesnis už Sausio įvykius

Vytautas Landsbergis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Vytautas Landsbergis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

1991 metų rugpjūčio pabaigoje Maskvoje vykęs pučas buvo pavojingesnis už Sausio įvykius Vilniuje, sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Buvo aišku, kad padėtis labai rimta, pavojingesnė net už Sausį“, – sekmadienį per minėjimą istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje sakė V.Landsbergis, prisimindamas dvidešimties metų įvykius.

Jis teigė, jog ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovai suprato, kad Sovietų Sąjunga Sausio įvykiais, kai sovietų kariuomenė bandė jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, neapsiribos.

„Suvokėme ir nuolat laukėme, kad ateis lemtingo išmėginimo diena „X“. Tokia galėjo atrodyti Sausio 13-oji, pasibaigusi tarpine Lietuvos pergale, bet buvo aišku, kad tikslo dar nėra atsisakyta“, – tvirtino tuometinis faktinis Lietuvos vadovas.

Anot jo, tuo metu Maskva griebėsi kelių politinių manevrų, kuriais siekta išlaikyti 15 respublikų Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tuo metu rengta nauja sąjunginė sutartis ir inicijuotas visaliaudinis referendumas dėl sąjungos išsaugojimo.

V.Landsbergio teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija į tokias užmačias reagavo surengdama bendrą trijų parlamentų sesiją Vilniuje, o prieš numatytą sąjunginį referendumą Lietuva suorganizavo savo plebiscitą dėl nepriklausomybės atkūrimo.

Pasak politiko, rugpjūčio 19-oji pasirinkta neatsitiktinai, nes po poros dienų devynių sovietinių respublikų vadovai ketino pasirašyti naują sąjunginę sutartį.

Sekmadienį kalbėdamas Vilniuje buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas svarstė, kad tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas žinojo, kad perversmas rengiamas, nes esą neketino dalyvauti naujos sutarties pasirašymo ceremonijoje, nes atostogavo Kryme.

„M.Gorbačiovas nesirengė dalyvauti ceremonijoje – taip išeina, žinojo, kad jos nebus“, – tvirtino V.Landsbergis.

Valstybės perversmui 1991 metų rugpjūtį vadovavo Valstybinis ypatingosios padėties komitetas (GKČP), kurį sudarė aštuoni nariai, tarp jų SSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas, KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas, vidaus reikalų ministras Borisas Pugo ir gynybos ministras Dmitrijus Jazovas. Jie paskelbė pusei metų įvedantys šalyje nepaprastąją padėtį ir nurodė, kad M.Gorbačiovas dėl „sveikatos priežasčių“ nebegali eiti savo pareigų, todėl šešis mėnesius SSRS vadovaus GKČP.

Perversmas nepavyko pasipriešinus Rusijos visuomenei.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min