„Sprendimas yra geras, jis labai reikalingas ir jis yra gerokai pavėluotas. Bet geriau vėliau negu niekad. Ir atrodo, kad šioks toks lūžis vyksta, bent prokuratūros lygmenyje“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Landsbergis.
Sovietų Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio, vadinamojo OMON'o, vadovai B.Makutynovičius bei V.Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991-ųjų sausio 11 iki 1991-ųjų rugpjūčio 25 dienos. Tuo metu faktiniu šalies vadovu buvęs V.Landsbergis sako, kad įvykdytus nusikaltimus nuo pat pradžių reikėjo vertinti kaip sovietų agresiją prieš Lietuvą, o ne paprastus nužudymus.
„Tai nebuvo paprastas nužudymas kaip kokių nors žmogžudžių išlindusių iš griovio ir nužudžiusių kažkodėl septynis Lietuvos pareigūnus. Nužudymas susijęs su visa politine ir agresijos prieš Lietuvą situacija. Tai buvo dalis sovietų agresijos prieš Lietuvos respubliką ir jį vykdė sovietų kariškiai, ir todėl tai turėjo būti kvalifikuojama kaip karinis nusikaltimas“, – kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos valstybės sieną.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad teismas patenkino prokurorų prašymą ir paskelbė juos įtariamaisiais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui – tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų sužalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais.
Karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui nėra taikomas senaties terminas. Abut įtariamieji yra Rusijos piliečiai, Maskva išduoti juos Lietuvai atsisako.
V.Landsbergio teigimu, B.Makutynovičiaus ir V.Razvodovo vaidmuo 1991 metais yra pakankamai gerai žinomas.
„Tai yra pakankamai gerai žinoma ir prasideda nuo to, kai B.Makutynovičius savo būrį sukurstė arba išvedė prieš Lietuvos respubliką, nes jie buvo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos padalinys, ir jie nuėjo tarnauti kitai valstybei“, – sakė politikas.
„O paskui buvo ir smurto veiksmai, kurie tęsėsi ilgai. B.Makutynovičiaus “omonininkai„ vykdė įvairius smurto veiksmus prieš Lietuvos pareigūnus ir Vilniaus gatvėse, ir užpuldinėdami institucijas, kaip telefono centrą ir panašiai – vykdė teroro politiką ir teroro praktiką Lietuvoje, demonstruodami, kad Lietuva bejėgė, o jie ką norės, tą darys“, – teigė V.Landsbergis.
„Galų gale pasieniečių terorizavimas, sužalojimai, postų deginimai iki Medininkų žudynių – tai buvo visa epopėja, ir omonininkai tiek Rygos, tiek Vilniaus čia dalyvavo ir bendradarbiavo tarpusavyje, vieni pas kitus atvažiuodavo, turėjo savo bazę, turėjo kur pailsėti ir pasidėti ginklus. Ir B.Makutynovičius jiems padėjo mažų mažiausiai, o galbūt jo vyrai ir dalyvavo, nors iki šiol buvo matoma tendencija kreipti į tai, kad nusikaltimą padarė tik Rygos “omonininkai„. Bet yra ir liudininkų parodymai, kad dalyvavo ir Vilniaus “omonininkai„ įvairiuose veiksmuose“, – sakė V.Landsbergis.
Ligšioliniai prokurorų veiksmai V.Landsbergiui kelia abejonių.
„Pats bylos tyrimas turėtų būti tyrimo objektas. Bet galų gale manau, kad ne tik visuomenė, bet ir prokuratūra oficialiai neabejoja, kad B.Makutynovičius turi būti kaltinamas, ir V.Razvodovas taip pat. Jie yra pagrindiniai asmenys šioje vietoje, neskaitant tų pagrindinių, kurie sėdėjo ir sėdi Maskvoje“, – teigė V.Landsbergis.
