Wojtekas lietuviškame pase nebetaps Vojteku?

Vyriausybės nariai savo pasitarime pirmadienį svarstė Vardų ir pavardžių rašymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais būtų liberalizuotas asmenvardžių rašymas Lietuvoje. Dabar asmens dokumentuose savo vardą ir pavardę galima rašyti tik lietuviškais rašmenimis, todėl Wojtekas tampa Vojteku, o Alexandras – Aleksandru. Vyriausybės parengtose pataisose siūloma leisti dokumentuose rašyti asmenvardžius visais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis. Be to, pasuose, tapatybės kortelėse ir kituose panašiuose dokumentuose įrašius asmenvardį nebūtų jokių papildomų prierašų lietuvių kalba.

„Mes akcentuojame, kad asmenvardis – vienas iš svarbiausių žmogaus nuosavybės elementų, pagrindinis asmens žymuo, kad vis dėlto asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo srities dalykas“,  – po Vyriausybės pasitarimo sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo srities dalykas.Pasak jo, ši tvarka galiotų tiek rašant įvairius asmenvardžius: tiek laikiną leidimą gyventi šalyje gavusių užsieniečių, tiek  mišrias santuokas sukūrusių Lietuvos piliečių, kurie nori pasirinkti nesulietuvintą pavardę, tiek ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių.

D.Matulionis tvirtino, jog svarbiau atsižvelgti į žmogaus teisę, kad jo pavardė būtų teisingai rašoma, nei į tai, ar teisingai ją perskaitys pareigūnai.

Kanclerio teigimu, pagal Vyriausybės siūlymą įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2011-ųjų, tačiau iki 2013-ųjų būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenvardžiai būtų rašomi be nelietuviškų diakritinių ženklų.

„Pereinamajame laikotarpyje galbūt bus bandoma kai kuriuos diakritinius ženklus įteisinti su lietuviška transkripcija. Pavyzdžiui, daniškas „o“ su taškiuku galbūt bus rašomas „aa“, – minėjo kancleris.

D.Matulionis tikino, kad lietuviai gali prašyti, kad jų asmenvardžiai būtų rašomi originalo kalba daugelyje Europos Sąjungos šalių: Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje, taip pat Lenkijoje.