Vytauto gatvėje, tarp Kraštotyros muziejaus ir kito šimtamečio pastato, ilgus dešimtmečius veikė lauko kavinė. Vėliau ji buvo privatizuota, nugriauta, o jos vietoje 2008 metų žiemą pradėjo kilti šiuolaikiškas statinys iš stiklo ir betono. Jį statybininkai rentė „Artapolo“ užsakymu. Šios bendrovės pavadinimas 2007–aisiais ne kartą minėtas skandalingoje „Alytaus tekstilės“ privatizavimo istorijoje. Šios jau bankrutavusios įmonės akcijų paketą buvo įsigijęs dabar bankrutuojantis „Marijampolės gelžbetonis“. Jo pagrindinis akcininkas buvo tas pats „Artapolas“.
Minėta statybų aikštelė jau beveik pusantrų metų yra tapusi benamių ir valkatų priebėga. Netoli gyvenantys marijampoliečiai baiminasi, kad vieną dieną ims byrėti pradėtos montuoti konstrukcijos.
Marijampolės savivaldybės klerkai 2005 metais statybų leidimą išdavė „nepastebėję“, kad netinkamai parengtas teritorijos detalusis planas. Kilus skandalui „Artapolas“ statybas sustabdė. Tačiau laiku kreiptis į teismą, kad šis panaikintų neteisėtai išduotą leidimą, nebuvo kam. Tuomečiai Marijampolės apskrities vadovai, užuot patys parašę pareiškimą teismui, tai padaryti pasiūlė savivaldybės administracijai. Kol vyko biurokratinis susirašinėjimas tarp dviejų institucijų, buvo praleistas terminas kreiptis į teismą. Šiuo metu teisėsaugininkai aiškinasi, kas dėl to kaltas.
Padėtį, motyvuodama viešojo intereso gynimu, mėgino gelbėti Marijampolės apylinkės prokuratūra, tačiau teisme ji nieko nepešė.
„Nežinau, kaip bus su statybų leidimu. Teismas jo nėra panaikinęs, todėl statybas galima tęsti, tik neaišku, kas ten ką statys“, – teigė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Jis prisipažino kalbėjęsis su Ž.Buzu apie nebaigtą statybą, tačiau nieko gero iš jo neišgirdęs.
V.Brazys tikino nežinantis, kaip priversti „Artapolą“ tvarkytis ir kitose bendrovei priklausančiose vietose, kurių didžiausia yra ties V.Kudirkos ir Gedimino gatvių sankryža. Čia „Artapolas“ kadaise svajojo pastatyti didžiulį prekybos ir pramogų centrą, tačiau šis sumanymas sprogo lyg muilo burbulas.
Iš verslo aukštumų į skolas nėrusio „Artapolo“ direktorius Mindaugas Vilkas LŽ tikino, kad bendrovė neturi lėšų tęsti statybas Vytauto gatvėje. Negana to, „Artapolui“ iškelta restruktūrizavimo byla. „Elgsimės taip, kaip nuspręs kreditoriai ir teismas. Numatyta tą statinį baigti statyti, kad jis duotų nors kokios naudos. Bet čia galutinį žodį tarsime ne mes“, – aiškino „Artapolo“ direktorius. Jis neslėpė, kad didžiausi kreditoriai yra bankai, nes iš jų suteiktų kreditų bendrovė pirko pastatus, juos perstatinėjo ir nuomojo.
Šiuo metu vien Marijampolėje su Ž.Buzu siejama bendrovė valdo per 10 daugiausia komercinės paskirties patalpų ir statinių. Nemažai nekilnojamojo turto ji turi ir Alytuje, Vilniuje bei kitur.
„Artapolo“ restruktūrizavimo bylą administruojantis Kęstutis Stankus teigė, kad restruktūrizavimo planui kreditoriai turi pritarti iki sausio vidurio, kitaip bendrovei grės bankrotas.
Už svetimo turto iššvaistymą 1997–aisiais nuteistas Ž.Buzas pastaruoju metu labiau išgarsėjo kaip nusikaltimo auka. Kauno agygardos teisme nagrinėjama Ž.Buzo pagrobimo byla. Verslininkas iš šio nusikaltimo organizatoriumi laikomo asmens reikalauja priteisti 1 mln. litų kaip atlyginimą už patirtą neturtinę žalą. Tiek pat nori prisiteisti ir Ž.Buzo sutuoktinė.
