Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemaičių užsispyrimas dėl tautybės neblėsta

Kelerius metus dėl žemaičio tautybės besibylinėjantis E.Skarbalius artimiausiu metu žada kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.
„15min“ nuotr. / Kelerius metus dėl žemaičio tautybės besibylinėjantis E.Skarbalius artimiausiu metu žada kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.
Šaltinis: 15min
2
Skaitysiu vėliau
A A

Atkaklūs žemaičiai nepaliauja varstyti teismų durų, siekdami, kad jų gimimo dokumentuose atsirastų įrašas apie žemaičių tautybę. Tiesa, jie džiaugiasi bent jau tuo, kad šiuo metu vykstančio gyventojų surašymo metu galima nurodyti žemaičių tautybę.

Ne vienerius metus dėl žemaičių tautybės pripažinimo nesėkmingai bylinėjęsis Klaipėdos rajono bei miesto teismuose žinomas politinis bei visuomeninis veikėjas Egidijus Skarbalius artimiausiu metu žada kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. O kitą pirmadienį verdikto turėtų sulaukti Šiauliuose dėl tokio pat prašymo besibylinėjanti trijulė. Vienas iš šios trijulės yra savo stipria barzda visame pasaulyje išgarsėjęs žemaitis, Telšių rajono Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas.

„Neprašau, kad pase įrašytų žemaičių tautybę, nes šiame dokumente rašoma tik pilietybė – tai yra lietuvių. Tautybę galima įrašyti tik į gimimo dokumentą, todėl noriu, kad ten atsirastų užrašas žemaitis. Žinoma, didžiuojuosi, kad esu lietuvis, bet pagal tautybę esu žemaitis. Nieko negaliu padaryti – tėvai manęs neišmokė meluoti“, – kalbėdamas apie rimtus dalykus bandė juokauti E.Skarbalius.

„Gimiau tarybiniais laikais, tuomet gimimo liudijimuose nebuvo nurodoma tautybė. Vadinasi, automatiškai, mano tautybės grafa turėtų būti tuščia. Kreipiausi su prašymu, kad į tuščią grafą įrašytų tautybę žemaitis“, – tęsė pašnekovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė E.Skarbaliaus gimimo dokumente įrašyti žemaičio tautybę. Dėl to jis kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Po nepalankaus sprendimo E.Skarbalius pateikė apeliacinį skundą į Klaipėdos apygardos teismą. Šis atmetė jo skundą.

Teismai nepripažįsta

Apygardos teismas sutiko su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad jei tėvų tautybė yra vienoda, asmeniui nesuteikiama teisė pasirinkti tautybę, o jei tėvų tautybė yra skirtinga, asmeniui suteikiama teisė pasirinkti vieno iš tėvų tautybę. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog E.Skarbaliaus abiejų tėvų tautybė – lietuviai, o jo gimimo akte tautybė pagal tuomet galiojusią tvarką nenurodyta, Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė papildyti akto įrašą, nurodant pareiškėjo tautybę – žemaitis.

 „Scanpix“ nuotr./) Stipriausia barzda pagarsėjęs žemaitis A.Kontrimas verdikto dėl žemaičio tautybės įrašymo į dokumentą tikisi sulaukti jau ateinantį pirmadienį.
„Scanpix“ nuotr./) Stipriausia barzda pagarsėjęs žemaitis A.Kontrimas verdikto dėl žemaičio tautybės įrašymo į dokumentą tikisi sulaukti jau ateinantį pirmadienį.

E.Skarbalius nesutinka su tokiomis išvadomis ir tvirtino, kad artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. „Tauta turi turėti kalbą, istoriją, kultūrą, religiją, savimonę. O ko žemaičiai neturi? Yra karaimų tauta, tačiau nėra tokios šalies kaip Karaimija. Tai kodėl negali būti žemaičių tautybės?“ – klausė daktaro disertaciją apie tautinio tapatumo ugdymą apsigynęs E.Skarbalius. 

Jo vaikų gimimo dokumentuose liko tuščios grafos dėl tautybės, kadangi jo prašymu Civilinė metrikacija neįrašė jų tautybės kaip žemaičių. Anot jo, užaugę vaikai patys galės pasirinkti tautybę.
Paklausus, kodėl jam toks svarbus siekis į gimimo dokumentą įrašyti žemaičių tautybę, E.Skarbalius atsakė pavyzdžiu, kad lietuvišką vardą turintis žmogus nenorėtų, kad jo vardą verstų į kokią užsienio kalbą. „Meilė tėvynei prasideda nuo gimtojo krašto. Tautybė yra prigimtinis daiktas, perduodamas iš kartos į kartą ir ji yra laisvai pasirenkama“, – pridūrė jis.

Surašyme žymi žemaičių tautybę

Beveik ketverius metus teismuose dėl žemaičio tautybės įrašymo į gimimo dokumentus kovoja trys
telšiškiai. Vienas jų, A.Kontrimas, teigė, kad šis reikalas buvo per ilgai vilkinamas, bet jau pirmadienį Šiaulių apygardos teisme tikisi sulaukti sprendimo.

Užkietėjęs žemaitis džiaugėsi, kad bent šiuo metu organizuojamame visuotiniame gyventojų surašyme galima įrašyti tautybę žemaitis. „Kai prieš dešimt metų vyko gyventojų surašymas, nebuvo galimybės įrašyti žemaičio tautybės. Dėl to mes kreipėmės į Statistikos departamentą. Dabar piliečiai gali laisvai apsispręsti ir visuotinio surašymo grafoje apie tautybę gali įrašyti žemaitis“, – pasakojo A.Kontrimas.

Jis nesutinka su kai kurių istorikų teigimu, kad žemaičiai yra potautė. „Aiškinimas, kad žemaičiai yra potautė yra tas pats, kas vyro žmoną vadinti jo meiluže. Žmona yra žmona, o jei kažkokia kita šalia prisišliejusi – tai meilužė. Jeigu vadina potaute, išeina, kad žemaičiai yra lietuvių meilužiai“, – vaizdžiai samprotavo A.Kontrimas.

KOMENTARAI

Alfredas Bumblauskas, istorikas profesorius daktaras:

„15min“ nuotr./Alfredas Bumblauskas
„15min“ nuotr./Alfredas Bumblauskas


 „Sunku kategoriškai atsakyti dėl žemaičių tautybės. Tautybė yra žmonių savimonės reikalas. Jei E.Skarbalius sako, kad jis yra žemaitis, tai vadinasi tokia tautybė yra. Tačiau, kai Telšių teismas svarstė žemaičių skundą dėl jų tautybės Lietuvos valstybėje nepripažinimo, manęs buvo klausiama, ar buvo praeityje žemaičių tautybė. Turėjau atsakyti, kad ne – tokios tautybės nebuvo. Moksle geriausiu atveju kalbama apie žemaičių potautę, tokia pažiūra yra istoriko Antano Kulikausko. 

Vis dėlto šiandien žmonės turi teisę laikyti save žemaičiais, negalima to uždrausti demokratinėje visuomenėje. Panašų norą gali išreikšti, tarkime, ir dzūkai. Tačiau juk pati Lietuvos visuomenė neapsisprendžia, kokią ji kuria valstybę – tautinę ar pilietinę. Jei Lietuva akcentuos save kaip tautinę valstybę, o juo labiau pradės akcentuoti „titulinės“ tautos teises, tada nuosekliai prasidės ir tautinių mažumų veiksmai. Lenkai Lietuvoje (o ne Lietuvos lenkai – skirkime šias Lietuvos piliečių kategorijas) tik ir laukia, kaip baigsis teismai dėl žemaičių tautybės įrašymu į gimimo dokumentą.
 


Gražina Misevičienė, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja:

„15min“ nuotr./Gražina Misevičienė
„15min“ nuotr./Gražina Misevičienė



Manau, kad žemaičiai yra ne tautybė, o etninė grupė. Tačiau tokius klausimus sprendžiame ne mes, o kiti specialistai. Civiliniame kodekse numatytos taisyklės, kad vardas parenkamas tėvų pageidavimu, pavardė – pagal turimą tėvų, o tautybė – pagal tėvų turimas tautybes. Jei tėvų tautybės yra skirtingos, pasirenkama viena jų. Tačiau tėvams nesutarus, tautybės klausimą nagrinėja jau teismas.

Pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš savo tėvų tautybę. Anksčiau buvo galima keisti į savo senelių, protėvių tautybes, tačiau šiuo metu nebegalioja tokios taisyklės.

Žemaičiams – neoficialūs pasai

Žemaičių kultūros draugijos nariai ne tik Lietuvoje, bet ir gyvenantys išsibarstę visame pasaulyje turi pažymėjimus, kurie dar vadinami žemaičių pasu.

Anot Žemaičių kultūros draugijos pirmininko Stasio Kasparavičiaus, tokių dokumentų išvis yra išduota apie 10 tūkst. Norint gauti vadinamąjį žemaičių pasą, reikia tapti šios draugijos nariu. Simbolinis įstojimo mokestis yra apie 50 litų. S.Kasparavičius įsitikinęs, kad laivas žmogus laisvoje valstybėje turi teisę pasirinkti žemaičio tautybę.

 

Žemaičių kultūros draugijos nuotr./Žemaičių pasas
Žemaičių kultūros draugijos nuotr./Žemaičių pasas




 

Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min