„Prie lietuviškos žiemos, sniego ir šaltuko jau įprato net kai kurie mūsų pietiečiai, pavyzdžiui, Afrikos liūtai“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo vadybininkė Rasa Jautakienė. Sodo atstovės teigimu, kaip ir įprasta, atšalus orams į žiemojimo patalpas buvo perkeltos žirafos, antilopės gnu, tapyrai, zebrai, begemotai ir vandens paukščiai. Lankytojai šių gyvūnų negalės matyti iki pavasario. Tačiau didžioji dalis zoologijos sodo gyventojų žiūrovų dėmesio laukia ir žiemą.
Priklausomai nuo to, kokie orai bus sausį, jos ir elgsis: jei bus daugiau šalčio – miegos, jei ne – vaikščios piktokos.
„Liūtai, tigrai turi patalpas, kuriose šildomos grindys. Todėl jei jaučia, kad lauke per šalta, gali likti jose. Tačiau kai nėra labai šalta, jie būna ir lauke. Žodžiu, patys gali rinktis, kada būti viduje, o kada – lauke“, – pasakojo R.Jautakienė.
Į žiemos miegą visiškai nebuvo nugrimzdusios ir meškos. „Kai gruodį pašalo, jos užmigo. Tačiau atšilus, matėme, viena buvo išlindusi iš savo guolio. Priklausomai nuo to, kokie orai bus sausį, jos ir elgsis: jei bus daugiau šalčio – miegos, jei ne – vaikščios piktokos“, – sakė zoologijos sodo atstovė.
Tikisi tigrų poros palikuonių
Pašnekovė priminė, kad Kaune gyvena ir du 2010 metų simboliai – tigrai. Amūro tigras Mirgis, kuriam vardą išrinko maestro Virgilijus Noreika, 1999 metais gimė Kauno zoologijos sode. Prieš metus jam į poras atvežta patelė Norda. Iki šiol ji buvo per jauna, todėl sodo darbuotojai tigrų nebuvo suleidę poruotis. Tačiau dabar Nordai jau treji, todėl 2010-aisiais Kauno zoologijos sode tikimasi naujų tigrų. „Būtų ir smagu, ir simboliška, jei Tigro metais gimtų šie gyvūnai“, – vylėsi Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai.
Jauni ir energingi gyvūnai nesiskundžia apetitu: per dieną Mirgis ir Norda suėda apie 8 kg jautienos arba arklienos.
Laukia permainų
Prasidėjusius metus Kauno zoologijos sodo personalas pasitinka su džiugiomis mintimis. „Jei planai, kad nuo liepos 1 dienos mes tapsime pavaldūs Aplinkos ministerijai, išsipildys, gyvensime geriau. Iki šiol priklausydami apskričiai dažnai likdavome prie eilutės „kiti“, todėl finansavimas būdavo menkas arba su pertraukomis. Aplinkos ministerija turėtų geriau suprasti mūsų lūkesčius“, – įsitikinusi R.Jautakienė.