Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žolių žinovams darbo netrūksta

„Žolinčių akademijos“ prezidentė D.Kunčienė tikina, kad rasti neužterštų maistažolių ir vaistažolių nesudėtinga bet kurioje Lietuvos vietoje. Pati jų prisirenka Panemunės šile.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / „Žolinčių akademijos“ prezidentė D.Kunčienė tikina, kad rasti neužterštų maistažolių ir vaistažolių nesudėtinga bet kurioje Lietuvos vietoje. Pati jų prisirenka Panemunės šile.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tuo metu, kai vieni lietuviai visas viltis deda į greitą vitaminų ir kitų cheminių preparatų poveikį, nemažai tautiečių vis dažniau prisimena vaistažoles.

Pardavėjai ir gamintojai pastebi, kad norinčių stiprinti organizmą natūraliai – iš augalų pagamintais užpilais, arbatomis, tepalais ar tiesiog valgant Lietuvoje augančias maistines žoles – daugėja. Tačiau skeptikų, nepatikliai žvelgiančių į, anot jų, „bobučių“ receptus, vis dar daug. Jiems nesvarbūs argumentai, kad vaistažolės – dažnai pigesnė organizmo stiprinimo ir gydymo priemonė, o kai kurie žoliniai preparatai žinomi ir sėkmingai liaudies medicinoje naudojami jau ne vieną šimtą metų.

Visi mes vaikystėje žinojom kiaulpienę, garšvą, dilgėlę, bet paskui pamiršome. Išstūmė atvežtiniai, įpakuoti į gražius maišelius produktai, su „E“, „Me“ ir „Be“. Gerai, kad žmonės jų nebenori ir pradėjo domėtis tuo, kas visada buvo gamtoje. Sakė D.Kunčienė.

Kartu su pavasariu žolininkams ir vaistingųjų augalų rinkėjams prasideda darbymetis. Pirmuosius vaistinių savybių turinčius augalus jie pradeda rinkti jau kovą, o baigia – spalį. Pasak augalų žinovų, svarbiausia rinkimo taisyklė – rinkti bei vartoti tik tuos augalus, kuriuos pažįsti. Informacijos apie juos galima rasti visur – pradedant biblioteka, internetu, baigiant seminarais ir paskaitomis. Žolininkai vieningai sutaria: geriausia vaistinius augalus rinkti laukuose, pievose, kur retai įžengia žmogus. Tačiau toli važiuoti nebūtina – švarių vietų netrūksta ir mieste. Pasak kaunietės klubo „Žolinčių akademija“ prezidentės Danutės Kunčienės, reikalingų maistinių žolių, kurias kasdien valgo vietoje pirktinių salotų, ji prisirenka netoli namų esančiame Panemunės šile, kur kasryt išeina pasivaikščioti, pabėgioti.

„Žmonės man dažnai sako, kad neturi kada ir kur prisirinkti žolių. Tačiau juk savaitgalį dažnas išvažiuoja į gamtą – į šilą, mišką, laukus. Ten gali prisirinkti žolių bent kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, įvairių valgomųjų žolių žmonės gali nusipirkti turgeliuose. Lietuvoje to dar nėra, nors aš vis pagalvoju, kad bedarbiai galėtų tuo užsiimti: pririnkti maistinių žolių ir už tinkamą kainą pardavinėti. Ir jiems būtų gerai, ir miestiečiams, kurie nori sveikai maitintis“, – emocingai kalbėjo sveikuolišką gyvenimo būdą propaguojanti kaunietė.

Stiprintis – patiems, gydytis – pasitarus

„Augalas gali būti ne tik vaistas, bet ir nuodas“ – apie tai priminė ne vienas kalbintas pašnekovas. Todėl norintiems gydytis vaistiniais preparatais visi patarė užsukti į specializuotas vaistines, kurių vien Kaune yra bent keturios. Vienos jų, „Muziejaus vaistinės“ vedėja Rasa Juodinienė sakė, kad klientų jiems netrūksta. „Pavasarį, rudenį daugiau perka, vasarą – mažiau. Matyt, žmonės patys renka augalus“, – sakė vaistažolėmis prekiaujančios vaistinės atstovė. Tiek ji, tiek kitų Kaune įsikūrusių vaistinių atstovai tikino, kad didžioji dalis vaistažolių pirkėjų yra nuolatiniai klientai. „Jie žino, kad mūsų parduodamos vaistažolės kokybiškos. Perkame jas iš ūkių, fabrikų, kuriuose garantuojama gaminio kokybė. Iš pavienių asmenų vaistažolių nesuperkame“, – teigė R.Juodinienė.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Muziejaus vaistinėje“ pardavinėjamų vaistažolių indai traukia akį. Pardavėjos juokiasi, kad kai kurie pirkėjai būtent dėl to susigundo įsigyti vienokių ar kitokių žolelių ir jų mišinių.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Muziejaus vaistinėje“ pardavinėjamų vaistažolių indai traukia akį

„Paruoštų mišinių poveikis aiškus, nes tiksliai paskaičiuotas. Receptai sukurti ne per vieną dieną. O pačiam gydantis vaistažolėmis galima ir prisižaisti, sveikatą pagadinti“, – pastebėjo A.Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės direktorius Audrius Karvelis, tiekiantis vaistažoles ir jų mišinius Lietuvoje veikiančioms vaistinėms.

Tiek jis, tiek kiti pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, kad jaunoji karta, kurios susidomėjimas natūraliais sveikatinimosi šaltiniais auga, turi labai mažai žinių apie vaistinių ir maistinių augalų vartojimą, jų naudą ir pavojus. „Tai, kas mūsų tėvams ir seneliams buvo nuo vaikystės žinoma, dabartiniam jaunimui – egzotika. Todėl su gydymusi vaistažolėmis nereikėtų eksperimentuoti. Kas kita maistiniai augalai – juos galima rinkti ir valgyti be didesnės baimės“, – įsitikinusi „Žolinčių akademijos“ prezidentė. Pasak jos, tokios žolės kaip kiaulpienė, garšva, dilgėlė, builius, česnakūnė, pavasarį yra geriausi vitaminai.

„Pavasarį mūsų organizmui reikia chlorofilo, žolėse jo yra. Po žiemos esame pasiilgę žalios spalvos, o žemė mums duoda tą žalumą. Ir kiaulpienėje, ir kitose pavasarinėse žolėse yra natūralaus chlorofilo. Prisirinktas žoles galima vartoti įvairiai – kaip įdarą virtinukams, blyneliams arba tiesiog kaip salotas. Nusiplovėte, susismulkinote ir su varške, jogurtu, aliejumi ar citrinų sultimis valgote. Nereikės jokių pirktinių vitaminų, nes žolėse yra net kalcio“, – maistinių žolių privalumus vardino kaunietė.

Kai kurios rūšys nyksta

Vaistažoles superkančių ir iš jų įvairius gydomuosius preparatus gaminančių bendrovių atstovai tikino kol kas nesusiduriantys su žaliavos trūkumu. Vaistinius augalus preparatų gamyba užsiimančios įmonės superka iš visoje Lietuvoje įsikūrusių ūkių, privačių asmenų.

„Kai kurių vaistažolių rūšių mažėja arba keičiasi jų augimo vietos. Mišinių sudėties nepakeisi, todėl, kai neturime žaliavos, tenka visiškai atsisakyti tam tikrų gaminių“, – pasakojo A.Karvelis. Vaistažolių preparatus gaminančių bendrovių atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje labiausiai perkami raminančias savybes turintys mišiniai ir arbatos. Pavasarį pastebimai išauga ir imunitetą stiprinančių vaistažolių poreikis. Tačiau tokie produktai intensyviau perkami tik iki vasaros pradžios.

Ar neatsitiks taip, kad Lietuvoje nebeliks kai kurių vaistinių ir maistingųjų augalų, čia vešėjusių kelis šimtmečius? Žolininkai įsitikinę, kad tai priklausys tik nuo pačių žmonių. Žingsniai, kaip atkurti nykstančių rūšių populiacijas, jau daromi. Kaip pasakojo „Žolinčių akademijos“ vadovė D.Kunčienė, kartu su bendraminčiais įvairiose Lietuvos vietose jie išbarstė įvairių vaistinių ir maistinių žolių rūšių sėklas. Ateityje ketinama pratęsti tokias akcijas.

„Viso to pradininkė – šviesaus atminimo Eugenija Šimkūnaitė. Ji pati pievose išbarstydavo įvairių augalų sėklų ir prašydavo taip daryti kitus. Pasekėjų yra ir dabar. Štai Klausučių kaime vienas mūsų bendramintis nepatingėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytais dirviniais česnakais apsodinti visą šlaitą“, – pasakojo D.Kunčienė.

Vaistinių augalų rinkimo kalendorius

Žolininkai pataria: kovą ir balandį pats metas rinkti beržo, pušies pumpurus ir bruknių lapus, debesylo šaknis, dilgėlių lapus. Gegužę – ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio žievę.
Birželį galima prisirinkti raudonosios gudobelės, rugiagėlių, šalpusnio žiedų ir lapų, trikertės žvaginės žolės, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapų (šaltinis: tinklalapis lmedicina.dnp.lt).

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min