Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žydų bendruomenės netenkina pateiktas siūlymas dėl turto grąžinimo, sako S.Alperavičius

Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos žydų bendruomenės netenkina Teisingumo ministerijos pateiktas projektas dėl kompensacijos už prarastą nekilnojamąjį turtą, nes jame nėra aiški turto grąžinimo tvarka ir neišspręsti klausimai dėl siūlomo kompensacijos dydžio, teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Tai S.Alperavičius sakė pirmadienį per Vyriausybėje vykusią diskusiją su į Vilnių atvykusiais litvakais. Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad spręstinų klausimų dar yra, bet sako tikįs, kad sprendimai bus rasti artimiausiu metu.

Teisingumo ministerijos parengtame specialiame Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. litų kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.

Numatoma, kad kompensacija turėtų būti pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 m. kovo 1 d., o pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.

„Yra neaiškumas dėl fondo, kuris bus sudarytas skirstyti tuos pinigus. Ten visiškai neaišku, kaip valstybė skirs tą fondą. Jeigu valstybė skiria fondą, tai ji valdo tą turtą ir apie kokį grąžinimą gali būti kalba? Antras dalykas, kad valstybė nustato taisykles, kaip tuos pinigus skirstyti. Jeigu grąžina nuosavybę, kodėl valstybė turi sakyti, kam bendruomenė arba fondas turi skirstyti. Trečias dalykas, visiškai neaiški yra suma, kuri numatoma grąžinti. Mūsų nuomone, turi būti ir natūra grąžinta, ir pinigais“, – pirmadienį po susitikimo su A.Kubiliumi žurnalistams sakė S.Alperavičius.

Pasak jo, žydų bendruomenė supranta sudėtingą finansinę situaciją, bet diskusijos dėl kompensacijos dydžio dar turi vykti.

Numatoma, kad kompensacija turėtų būti pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 m. kovo 1 d., o pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.

„Niekas mums nepaaiškina, iš kur atsirado šita suma. Ten parašyta per 10 metų 130 mln. litų. Čia yra sumažinta, kadangi vienas pastatas Vilniuje ar Kaune ne krizės metu kainuoja 30 ar 40 mln., o čia eina kalba apie viso turto grąžinimą. Mes suprantame, kad sudėtinga padėtis, krizė ir panašiai, bet mes norime apie tą sumą diskutuoti“,– sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Premjeras A.Kubilius savo ruožtu sako tikįs, kad bendras visiems priimtinas sprendimas bus rastas artimiausiu metu.

„Vyksta diskusijos, aš tikiuosi, kad ilgai tos diskusijos netruks ir rasime bendrą sprendimą. (...) Kaip bus tas restitucijos procesas įgyvendinamas, per kokį fondą ar kitus instrumentus, tai dėl to dar yra likę šiek tiek diskusijų, bet kaip ir kitais restitucijos klausimais mes laikomės principinės nuostatos, kad restitucija yra Lietuvos valstybės konstitucinė pareiga“, – sakė A.Kubilius.

Premjero įsitikinimu, iš esmės Teisingumo ministerijos pateikto projekto keisti greičiausiai nereikės.

„Aš nemanau, kad tai liestų esminius klausimus. Ir restitucijos apimtys, ir kiek tai gali kainuoti yra daugmaž aptarta, o kaip tai bus realizuojama čia jau kitas klausimas, bet manau, kad tikrai rasime bendrus sprendimus. Iki šiol diskusijos būdavo tikrai racionalios ir tikiu, kad jos tokios ir toliau bus“, – sakė A.Kubilius.

Praeitą savaitę A.Kubilius sakė, kad įstatymo projektas dėl kompensacijos Seimui turėtų būti pateiktas dar šios plenarinės sesijos metu. Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol neišsprendusį žydų turto grąžinimo klausimo.

Diskusijoje su litvakais ministras pirmininkas taip pat užsiminė apie galimybę ateityje atstatyti Vilniaus Didžiąją sinagogą.

„Matau tokią gražią viziją. Jeigu jau atstatome Vilniuje Valdovų rūmus, tai tikra Vilniaus istorija turėtų būti pagerbta atstatant žydų bendruomenei ir visai Lietuvos istorijai svarbius paminklus, tame tarpe ir Didžiąją sinagogą“, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

S.Alperavičius sakė manąs, kad bent artimiausioje ateityje toks projektas yra nerealus, nes jam įgyvendinti trūktų lėšų.

„Manau, kad ji turi būti įamžinta simboliškai. Tai būtų geras dalykas, bet dabar tikrai ne laikas. Daug metų apie šį projektą kalbama, bet manau, kad tai nerealu. Turi būti kažkoks simbolis – kolona ar kažkas panašaus. Arba bent galima kaip kituose miestuose rūsį atstatyti“, – sakė S.Alperavičius.

Didžioji Vilniaus sinagoga, veikusi nuo XVI amžiaus pabaigos iki Holokausto, buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras. Vėliau sinagoga nukentėjo karų ir gaisrų metu, ypač nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Didžiąją Vilniaus sinagogą visiškai sunaikino sovietinė valdžia.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min