Ypač šiame kontekste buvo išskirtos trys šalys – Lietuva, Lenkija ir Rumunija.
Tokie raginimai nuskambėjo Jungtinių Valstijų vyriausybinės agentūros – Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje komisijos – posėdyje, kuriame pasisakė JAV valstybės sekretorės patarėjas Holokausto klausimais Stuartas Eizenstatas, pranešė JAV žydų bendruomenės naujienų agentūra JTA.
„Korupcija, administraciniai vėlavimai, sunkumai gaunant esminius dokumentus ir nepakankama informacija apie kreipimosi (dėl grąžinimo – BNS) procesą sudarkė nuosavybės grąžinimą daugelyje šalių. Kai kuriais atvejais trūksta pagrindinių teisės aktų. Jokia šalis šioje srityje nebuvo pavyzdžiu, o daugeliu atveju buvo priešingai“, – kalbėjo S.Eizenstatas.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimo galima neigiama pasekmė – tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas.Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją jis išskyrė kaip šalis, „kuriose mes laukiame ilgai vėluojančių teigiamų poslinkių“.
Komisijos nariai paragino šalis paspartinti šį procesą.
„Lietuvoje 1995 metų nuosavybės įstatymas yra su nereikalingais apribojimais. Aš tikiuosi, kad vyriausybė ištesės savo pažadus, pataisys įstatymą ir užtikrins, kad bendruomenių turtas, įskaitant mokyklas ir kulto vietas, bus grąžintas tikriesiems šeimininkams“, – sakė komisijos pirmininkas senatorius Benas Cardinas.
Jo pavaduotojas Alcee Hastingsas teigė, jog šalys tokiais atvejais turėtų netaikyti standartinių paveldėjimo įstatymų.
„Yra neteisinga, kad Vyriausybė gali neleisti žmogui atgauti jo dėdės meno dirbinio todėl, kad pagal įstatymus dėdė neturi tiesioginių paveldėtojų. Per Holokaustą buvo žudomos ištisos šeimos, aš manau, tokia išimtis turėtų tapti įstatymo dalimi“, – sakė A.Hastingsas.
Pagal Lietuvos Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą numatoma kompensuoti apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų“, vertės.
Ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimo galima neigiama pasekmė – tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas.
Kita vertus, priėmus projektą, anot jo rengėjų, būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
Vyriausybė tikėjosi, kad diskusijos dėl įstatymo Seime prasidės praėjusių metų rugsėjį, tačiau procesas užtruko teisininkams suabejojus, ar įstatymo projektas atitinka Konstituciją.
