Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa

Kandidatė į švietimo ir mokslo viceministres Genoeva Krasauskienė
Lino Jegelevičiaus nuotr. / Švietimo ir mokslo viceministrė Genoeva Krasauskienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Priešmokyklinio ugdymo specialistai teigia, kad, ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškiems ir atsakingiems. Į šiuos gebėjimus ir orientuota atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, į priešmokyklinį ugdymą ateina vis daugiau vaikų, kurie turi skirtingus ugdymosi poreikius, taip pat keliami nauji reikalavimai mokinių pasiekimų kokybei bendrajame ugdyme, todėl buvo svarbu atnaujinti pačią ugdymo programą.

Joje ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų vaiko gebėjimų ugdymui, tokių kaip savarankiškumo, atsakingumo, mokėjimo mokytis įvairiose situacijose, kontroliuoti savo elgesį, susitarti, susikaupti. Svarbu, kad vaikas mokėtų laikytis asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius, žinotų, kaip elgtis gatvėje.

Atnaujintoje programoje išskiriami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugui ir vyresniajam. Vaikas turėtų žinoti, kaip elgtis su nepažįstamais, gebėtų atsispirti netinkamam kitų elgesiui, ištikus nelaimei, kreiptis pagalbos.

Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje.

Be to, programoje daug dėmesio skiriama nuostatoms ir gebėjimams, kurie formuoja vaiko tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną, į tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, ugdo vaiko verslumą, kūrybiškumą, meninius gebėjimus.

Programoje labiau akcentuojamas individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, išgales, mokymosi poreikius. Taip pat aktyvus vaiko dalyvavimas ugdymo procese. 

Paskutiniai metai prieš mokyklą ypač svarbūs įgūdžiams ir gebėjimams, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, todėl didelis dėmesys skiriamas vaiko domėjimuisi knygelėmis, kūrybiškumui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Rengiant Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą siekta maksimalios dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų. Ji išbandyta praktikų – priešmokyklinio ugdymo specialistų. Tikimasi, kad atnaujinta programa padės pedagogams, tėvams, ugdymo įstaigoms lanksčiau taikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių ir išgalių vaikams.

Šiuo metu priešmokyklines grupes lanko daugiau nei 90 procentų šešiamečių. Planuojama, kad nuo 2015 metų jis būtų privalomas ir visiems vaikams būtų suteikta galimybė pasiruošti sėkmingam mokymosi startui. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje.

Dauguma  Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo  (nuo gimimo iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią – privalomas mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min