Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichologijos studijos: kokie mitai jas supa?

Psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė su darbo grupe
Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės nuotr. / Psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė su darbo grupe
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mokslas apie sielą. Toks būtų pažodinis žodžio „psichologija“ vertimas iš graikų kalbos. Eksperimentinės gamtotyros prasme, modernioji psichologija – tai gebėjimas pažvelgti į nebiologinį žmogaus vidų mokslo žvilgsniu. Tačiau kaip atrodo psichologijos mokslo atliekami žmogaus tyrimai? Ko mokoma šiose studijose?

15min.lt pokalbis apie psichologijos studijas su Groningeno universiteto Socialinės psichologijos magistrantūros studijų absolventu Mindaugu Savicku.

– Ar teko susidurti su požiūriu, jog psichologija – nerimta specialybė?

– Sakyčiau, jog dažniau teko susidurti su tuo, kad viskas, kas susijęs su psichologija, yra gėdinga. Tarkime, skundžiantis galvos skausmu, turint stuburo išvaržą – eiti pas daktarą (ir apie tai pasisakyti draugams bei kolegoms) yra visiškai normalu ir priimtina.

Tuo tarpu, turint psichologinių negalavimų kreiptis į specialistą (kad ir kokia tai būtų problema) – nėra komfortabilu. Bijomasi kitų pašiepiančios reakcijos. Tai yra vis dar išlikusi keista stigma.

Nepatiklus požiūris į psichologiją galėjo kilti ir dėl padaugėjusio asmenų, save vadinančių, „ekspertais“, kiekio. Šie „ekspertai“ baigia neakredituos kelių mėnesių kursus nežinomoje institucijoje ir vėliau imasi „gydomosios veiklos“.

Glausčiausia prasme, psichologija yra mokslas, apie žmogų (bet ne fiziologine arba bent mažiau fiziologine prasme). Žmogiškai kalbant, tai yra mokslas apie žmogaus vidų

Tame yra daug šešėlio, todėl abejotinus šaltinius visuomet patartina patikrinti: pasidomėti, kokias studijas tariamas „psichologas“ yra pabaigęs, kokia jam oficialiai yra suteikta kvalifikacija.

Teko susidurti su keletu žmonių, kurie sako, jog eina pas psichologą, kaip pas kokį guru: į seminarus, žadančius radikalius pokyčius, 5 žingsnių laimės programas ir t.t. 

Jeigu būtų 5 žingsnių, kaip tapti laimingu arba turėti idealią šeimą programa, jeigu visi žmonės būtų vienodi, ar visiems žmonėms būtų galima pritaikyti kelis paprastus punktus...

Dabartiniame informacinės sklaidos amžiuje visi būtume laimingi ir gyventume darniose šeimose. Bet, kaip taisyklė, laimė yra pasiekiama žymiai sudėtingiau.

– Ko moko psichologijos studijos? Ar tai – metodika, kaip tirti žmogų?

– Daug žmonių įsivaizduoja, kad tai yra froidizmas ar psichoanalizė (siauriausia prasme): kažkas guli ant sofutės, interpretuoja Roršacho testus, sako, ką mato – gėlytę ar drugelį ir t.t.. Tai yra tam tikra prasme iškrypęs požiūris į psichologiją, nes kalbama apie labai mažą jos dalį.

Psichologijos mokslas yra labai platus, apimantis labai siauras sritis, tokias kaip, tarkime, industrinę psichologiją, kur žmonės vertina fiziologines reakcijas, gautus tyrimus pritaiko pramonėje. Pavyzdžiui, kokiu kampu turi būti įtaisyti lėktuvo priekiniai stiklai, kad pilotai geriausiai matytų?

Modernioje psichologijoje daug daugiau matematikos negu kas nors galėtų tikėtis. Tai, beje, yra didelė bėda psichologijos studentams

Socialinė psichologija, glaudžiai persidengianti su sociologija, kalba ne apie individą, bet apie individą ir jo psichologiją sociume. Klinikinė psichologija yra susijusi su vidinėmis žmogaus traumomis. Organizacinė psichologija kalba apie sąveiką tarp skirtingų firmos darbuotojų.

Nepamirštat dar lyderystės psichologijos, politinės psichologijos, sporto psichologijos... Yra daugybė mažų porūšių. Juos visus sudėtinga būtų įvardinti.

Glausčiausia prasme, psichologija yra mokslas, apie žmogų (bet ne fiziologine arba bent mažiau fiziologine prasme). Žmogiškai kalbant, tai yra mokslas apie žmogaus vidų. Psichologas tiria, kaip emocijos, išgyvenimai veikia žmogaus veiksmus ir jo gyvenimą, savijautą.

– Jeigu tai yra mokslas, jame vyrauja tam tikri tendencingi dėsniai?

– Ankstyvojoje šio mokslo stadijoje pirmieji psichoanalizės „liūtai“ savo teorijas grindė savo pačių interpretacija. Tačiau šiandien psichologija tapo empiriniu mokslu griežtąja to žodžio prasme. Dabar tai yra labai griežtų mokslinių standartų apribotas mokslas, kuris reikalauja tyrimų, jų verifikavimo. Be eksperimentinių tyrimų ir statistikos nieko naujo pasiūlyti neįmanoma.

Modernioje psichologijoje daug daugiau matematikos negu kas nors galėtų tikėtis. Tai, beje, yra didelė bėda psichologijos studentams, nes socialinių/humanitarinių mokslų žmonės nesitiki tiek daug matematikos gauti, o jos gauna per akis.

– Yra toks anekdotinis pasakymas, jog į psichologiją stoja tie, kurie turi psichologinių problemų. Bet, apverčiant šią tezę kitu kampu, ar pakito Tavo požiūris į save, gebėjimas save suprasti, reflektuoti savo mintis?

– Negalėčiau teigti, jog pakito mano požiūris į save patį, bet psichologijos studijos tikrai pasiūlė tam tikrų naujų požiūrio taškų, prieigų prie savirefleksijos ir kartu privertė suvokti, kad kartais pats negali savęs tinkamai įvertinti: savo elgesio, jausmų, ar tiesiog susivokti, kas tavyje vyksta.

geras specialistas turi būti empatiškas ir pasižymėti susidomėjimu žmogumi, kaip asmenybiniu junginiu

Taip nutinka tuomet, kai įsisuki į tam tikrą vidinį ratą ir jame lakstai, bandydamas pritaikyti senas schemas savo dabartiniam elgesiui paaiškinti. Tokiu laikotarpiu žmogaus atsivertimas kitam žmogui yra naudingas.

Net jeigu ir tas, kuris išklauso, negali pagelbėti, išspręsti problemos, bet kitas žmogus (o ypač – specialistas) galbūt gali pasiūlyti kažkokių naujų mąstymo gairių, apie kurias nebuvai susimąstęs ir vargiai susimąstytum.

– Kokiam žmogui siūlytum rinktis psichologijos studijas? Apskritai, kodėl verta jas rinktis?

– Atsakant į pastarąjį klausimą, psichologija yra praktiškas ir labai įdomus mokslas dėl to, kad norom ar nenorom išmoko dalykų, kuriuos gali panaudoti gyvenimiškose situacijose. Kartu susidomėjimas tuo, kas slypį viduje, yra kone universalus visiems žmonėms.

Kam aš siūlyčiau stoti į psichologiją? Pats stokoju šio bruožo, bet ypatingai reikalinga yra empatija. Jeigu esi stokojantis empatijos, tikėtina, kad tam tikros psichologijos sritys tau bus uždarytos. Vis dėlto, geras specialistas turi būti empatiškas ir pasižymėti susidomėjimu žmogumi, kaip asmenybiniu junginiu.

Ekonomistai domisi, kaip veikia finansai, teisininkai domisi, kaip veikia teisinis žodis, matematikai domisi, kaip veikia numerologinės abstrakcijos, medikai domisi kaip veikia inkstai, o psichologai... Psichologai domisi, kodėl būtent tokie klausimai buvo šiandien užduoti, kodėl būtent tokie buvo pateikti atsakymai ir kaip visa tai įvertins vienas ar kitas skaitytojas. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min