Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aivaras Janušauskas: Ko reikia, kad šoktum į nuosavą verslą?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aivaras Janušauskas Lietuviškų startuolių sėkmės istorijos ir jaunųjų verslininkų pasakojimai apie verslo pradžią atskleidžia keletą būtinų sėkmės elementų. Apsisprendusiajam nerti į verslo vandenis reikia ir jaunatviško entuziazmo, ir drąsos klysti, ir laiko verslo planui parengti. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti tendencija, kad tokiam šuoliui Lietuvoje dažniausiai ryžtasi subrendę, trisdešimtmetį perkopę asmenys.

Jaunas verslininkas: 35-erių

Kasmet Lietuvoje įsisteigia maždaug 13 tūkst. naujų įmonių. Didžiosios daugumos, tai yra, daugiau nei dviejų trečdalių, įmonių steigėjai yra vyrai. 35-erių metų amžiaus vyras, gyvenantis didmiestyje – toks statistinis Lietuvos jaunojo verslininko portretas.

Nuosavą verslą Lietuvoje kuriančių moterų amžiaus vidurkis yra panašus kaip vyrų ir siekia 36-erius metus. Nors moterų versle, ypač smulkiajame segmente, palaipsniui daugėja, tačiau pačios moterys steigti įmones ryžtasi kur kas rečiau nei Lietuvos vyrai.

Tiesa, panašus vyrų ir moterų verslo vadovų santykis yra ir Europoje. Visos ES mastu tarp įmonių vadovų taip pat tik trečdalis yra moterų.

Tiesa, panašus vyrų ir moterų verslo vadovų santykis yra ir Europoje. Visos ES mastu tarp įmonių vadovų taip pat tik trečdalis yra moterų.

Kas į ketvirtą dešimtmetį įkopusį asmenį motyvuoja atsisakyti sąlygiškai saugaus samdomo darbo ir imtis veiklos, kur nežinomųjų daugiau nei atsakymų? Didesnis uždarbis? Noras dirbti sau ir išbandyti savo jėgas? Tiksintis laikmatis „kada, jei ne dabar“? Tinkamiausią verslui amžių nustatyti yra sudėtinga – Lietuvoje turime pavyzdžių, kai verslus sėkmingai kuria ir studentiško amžiaus jaunuoliai. Tačiau gyvenimo vėtytų ir mėtytų trisdešimtmečių pranašumas – jų profesinės ir gyvenimiškos patirties kapitalas bei didesnės finansinės galimybės, suteikiančios laisvę priimti sprendimus. Asmeninėmis santaupomis Lietuvoje yra finansuojama apie 60-70 proc. naujai kuriamų verslų.

Pirmauja Vilnius

Analizuojant „Swedbank“ turimus duomenis, į akis krinta kelerius pastaruosius metus ryškėjanti dar viena tendencija. Pusė visų naujų įmonių yra įkuriama viename šalies miestų ir tai yra sostinė Vilnius. Ir šis rodiklis kasmet auga – 2011-aisiais Vilniuje buvo įkurta 46 proc. visų naujų šalies įmonių, pernai metais jau 51 procentas.

Kaune pernai metais buvo įregistruota 13 proc. šalyje įkurtų įmonių. Tiesa, čia taip pat pastaruosius trejus metus stebimas augimas, jis siekia 3 proc. Pasyviai savo galimybes pradėti smulkųjį verslą išnaudoja uostamiesčio gyventojai – pernai metais Klaipėdoje užregistruotos įmonės tesudarė 5 proc. visų šalyje įregistruotų naujų įmonių skaičiaus.

Pasyviai savo galimybes pradėti smulkųjį verslą išnaudoja uostamiesčio gyventojai – pernai metais Klaipėdoje užregistruotos įmonės tesudarė 5 proc. visų šalyje įregistruotų naujų įmonių skaičiaus.

Miestų, kuriuose pradedama daugiausia naujų verslų, pirmajame penketuke kelerius pastaruosius metus išlieka ir Alytus. Užpraėjusiais metais Alytaus mieste buvo užregistruota 4 proc. visų Lietuvoje sukurtų naujų įmonių, 2013 m. – 2 proc. Pagal įkurtų įmonių skaičių praėjusiais metais Alytus buvo ketvirtas  miestas visoje šalyje, aplenkęs didesnius Šiaulius ir Panevėžį.

Populiariausias – prekybos verslas

Verslo naujokai Lietuvoje dažnai renkasi eiti jau kitų pramintu ir išbandytu verslo taku – ne kurdami naują idėją ir produktą, bet siūlydami tai, kas jau yra rinkoje, konkuruodami kaina ir kokybe. Verstis tuo, ką daro dešimtys ar šimtai kitų, reiškia viena – didelio verslo nesukursi ir visų pradedančiųjų geidžiamo milijono, ko gero, neuždirbsi. Kita vertus, rizika čia mažesnė, pradinio kapitalo poreikis  taip pat, startas greitesnis. Tai leidžia gana greitai įsilieti į rinką, o matant, kad verslas nekonkurencingas, taip pat greitai iš rinkos pasitraukti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pradedančiųjų verslininkų tradiciškai daugiausia sulaukia prekybos sektorius. Šių metų pradžioje Lietuvoje didmenine ir mažmenine prekyba užsiėmė beveik 500 daugiau įmonių nei pernai metų pradžioje.

Ar ši tendencija keisis? Kai kurios tendencijos rodo, jog taip. Jau kelerius metus iš eilės gana sparčiai auga  įmonių skaičius informacinių technologijų srityje.

Ar ši tendencija keisis? Kai kurios tendencijos rodo, jog taip. Jau kelerius metus iš eilės gana sparčiai auga įmonių skaičius informacinių technologijų srityje. Šiame sektoriuje metų pradžioje veikė 11 proc. daugiau įmonių nei 2013 m. Didesnis skaičiaus augimas fiksuotas ir tarp įmonių, plėtojančių mokslinę veiklą – metų pradžioje jų veikė 19 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Pirmųjų metų slenkstis

„Swedbank“ turimi statistikos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvoje naujai įregistruotų įmonių startuoja sėkmingai ir po pirmųjų metų toliau tęsia veiklą. Pavyzdžiui, iš 2011 m. „Swedbank“ banke einamąsias sąskaitas atsidariusių naujai įsteigtų įmonių, bankines operacijas po metų vykdė 58 procentai. Praėjus trejiems metams po steigimo aktyvios buvo išlikę 50 proc. įmonių.

Pirmieji veiklos metai atneša didžiausius išbandymus jauniesiems verslams – ar pavyks pritraukti klientų, užsitarnauti partnerių ir tiekėjų pasitikėjimą, užsitikrinti apyvartinių lėšų srautą? Išgyvenus juos, atsipalaiduoti neverta, tačiau planuojant įmonės veiklą jau būtų galima pradėti galvoti ir apie tvarios plėtros galimybes.

Aivaras Janušauskas yra „Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min