Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Albertas Šimėnas: „Orlen Lietuva“ – išsaugoti negalima parduoti

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Albertas Šimėnas Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ (toliau – PKN) antrinės įmonės AB „Orlen Lietuva“ (toliau – OL) ekonominė būklė yra sudėtinga. Pagrindinė priežastis – esminiai pokyčiai degalų pardavimo pasaulinėje rinkoje, dėl kurių žymiai sumažėjo Europoje dislokuotų naftos perdirbimo įmonių produkcijos paklausa ir išaugo konkurencija.

OL gebėjimus sėkmingai konkuruoti apsunkina du esminiai momentai. Pirma, tai dėl pasenusios įrangos OL atsilieka nuo pirmaujančių įmonių pagal paklausą turinčių šviesių produktų išeigą.

Antra, OL perdirba iš esmės tik rusišką naftą, kurią jai perparduoda pagrindinė įmonė PKN. Žaliavos kaina sudaro apie 95 proc. visų įmonės sąnaudų. Todėl Rusijos tiekėjai turi galimybę daryti įtaką OL finansinei būklei ir netgi ją nulemti. Be to, PKN perparduodama naftos žaliavą OL, turi galimybę nusistatyti maržą (jos dydis oficialiai neskelbiamas) ir savo ruožtu iš esmės įtakoti OL veiklos rezultatus.

Sudėtingoje būklėje esančios OL perspektyvą lems ne pati OL, kuri kontroliuoja ir gali įtakoti tik nežymią, iki 5 proc., įmonės veiklos sąnaudų dalį, o PKN sprendimai, kadangi ji kontroliuoja ne tik OL aprūpinimą žaliavine nafta, bet ir jos finansinius srautus. PKN turi tris alternatyvas:

išsaugoti įmonę ir tęsti jos veiklą;

nutraukti įmonės veiklą ir ją uždaryti;

paskelbti apie OL pardavimą.

Verta aptarti bei įvertinti kiekvieną galimą PKN pasirinkimą.

Išsaugoti OL ir tęsti jos veiklą. Pasirinkus šią alternatyvą būtina nedelsiant atlikti įmonės modernizaciją, kuri ženkliai padidintų naftos žaliavos panaudojimo efektyvumą. Lygiagrečiai būtina reikšmingai sumažinti produktų logistikos kaštus, nutiesiant produktotiekį iki Baltijos jūros.

Tai geriausia alternatyva ne tik įmonei, bet ir Lietuvai. Jos įgyvendinimas reikalauja rimtų įmonės savininkės, kuria šiuo metu yra PKN, investicijų.

Šios priemonės garantuotų įmonei jos išlikimą naftos produktų rinkoje. Tai geriausia alternatyva ne tik įmonei, bet ir Lietuvai. Jos įgyvendinimas reikalauja rimtų įmonės savininkės, kuria šiuo metu yra PKN, investicijų. Deja, negalima įžvelgti požymių, kad PKN pasirinko būtent tokią strategiją.

Nutraukti OL veiklą ir ją uždaryti. Turint omenyje, kad kitų PKN įmonių pajėgumai yra pakankami, kad galėtų perimti OL užimamą rinką arba bent jau didžiąją jos dalį, OL veiklos nutraukimas PKN yra pakankamai patrauklus variantas.

Tačiau jo įgyvendinimas taip pat kelia problemų. Pirmiausia, tai įmonės likvidavimo paskelbimas prieš tai nepabandžius jos parduoti neatitinka sąžiningo verslo principų.

Teigiama, kad OL veiklos nutraukimas būtų didelis smūgis šalies finansams. Vis dėlto kai kurie ekonomikos ekspertai ar valstybės institucijų atstovai, sakydami, kad OL yra stambiausia mokesčių mokėtoja šalyje, klaidina visuomenę.

Čia turimas omenyje ženklią dalį valstybės biudžete sudarantis akcizo mokestis. Tačiau šio mokesčio mokėtojas iš tiesų yra ne OL, o degalų vartotojai. OL tik atlieka akcizo surinkimo ir jo perdavimo VMĮ funkciją. Pavyzdžiui, Latvija ar Estija naftos perdirbimo įmonių neturi, o akcizo mokestį į savo šalių biudžetus surenka taip pat sėkmingai, kaip ir Lietuva.

Galima teigti, kad pagal generuojamų mokesčių dydį OL ne tik nėra pirmaujanti, bet ir nepatenka į pirmąjį šalies įmonių penketuką (duomenys apie faktinius įmonių mokesčius, apimančius valstybės, savivaldybių bei Sodros biudžetus oficialiai neskelbiami).

Latvija ar Estija naftos perdirbimo įmonių neturi, o akcizo mokestį į savo šalių biudžetus surenka taip pat sėkmingai, kaip ir Lietuva.

Nors OL veiklos nutraukimas surenkamo į valstybės biudžetą akcizo mokesčio už degalus apimtims įtakos neturėtų, tačiau įmonės likvidavimas Lietuvai reikštų apie 1500 darbo vietų praradimą Mažeikių regione.

Tikėtina, kad Lietuva nesitaikstys su įmonės likvidavimu ir pareikalaus įmonės perėmimo į savo kontrolę tam, kad pati galėtų vykdyti potencialaus investuotojo paiešką, derinti su juo įmonės pardavimo bei jos veiklos sąlygas.

Šiuo atveju PKN prarastų bet kokią įtaką nustatant įmonės veiklos strategines kryptis, kurios tiesiogiai įtakoja ilgalaikius PKN interesus.

Paskelbti apie OL pardavimą. Atsisakius šių dviejų alternatyvų labiausiai tikėtinas PKN pasirinkimas – OL pardavimas. Tokiu atveju iki paskelbimo apie pardavimą galima prognozuoti tris pagrindines PKN veiksmų kryptis.

Pirmoji kryptis – OL užimamą rinką bei įmonės aktyvus, pagal esamas galimybes, maksimaliai perduoti PKN arba kitoms koncerno įmonėms.

Antroji kryptis – nenaudojant papildomų investicijų maksimaliai padidinti įmonės pardavimo kainą, pateikiant būsimam įmonės pirkėjui produktų logistikos alternatyvų paketą ir geras Lietuvos įmonių logistikos paslaugų sąlygas:

gauti leidimus bei palankias sąlygas tiesti produktotiekį iki Baltijos uostų – Klaipėdos, Būtingės, Liepojos, Ventspilio arba bent jau iki vieno iš jų;

turėti ilgalaikes, maksimaliai palankias parduodamos įmonės paslaugų sutartis su uostų krovos kompanijomis bei geležinkelių įmonėmis. (Lietuvoje - su VĮ „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG));

turėti pakankamai garantijų dėl Rengės geležinkelio linijos rekonstrukcijos.

Šioms priemonėms įgyvendinti jau atliktas reikšmingas įdirbis. Lietuvos valdžios institucijos iš esmės išreiškė savo pritarimą produktotiekio į Klaipėdą statybai. Šiuo metu OL „spaudžia“ Lietuvos Vyriausybę, kad ji įsipareigotų finansuoti šį projektą.

Lietuvos valdžios institucijos iš esmės išreiškė savo pritarimą produktotiekio į Klaipėdą statybai. Šiuo metu OL „spaudžia“ Lietuvos Vyriausybę, kad ji įsipareigotų finansuoti šį projektą.

Sutarties sąlygos su VĮ „Klaipėdos nafta“ jau patikslintos pagal OL reikalavimus. Daromas spaudimas Vyriausybei dėl paslaugų sutarties, kurią OL ir LG pasirašė 2009 metų sausį, patikslinimų.

Jais siekiama vėl įteisinti 1999 metų LG paslaugų sutartyje su „Williams“ kompanija buvusias LG diskriminuojančias nuostatas.

LG yra parengusi projektą ir yra pasiruošusi rekonstruoti Rengės geležinkelio ruožą. Rekonstrukcijos laikotarpiu OL produktų vežimams Latvijos kryptimi taikomos nuolaidos, dėl kurių buvo susitarta ir kurios abipusiu OL ir LG sutarimu yra įtvirtintos paslaugų sutartyje. Turint omenyje, kad OL perspektyva yra neatsiejama nuo produktotiekio statybos, tai išlaidos minėto geležinkelio ruožo rekonstrukcijai bei jo priežiūrai yra lėšų švaistymas. Pastačius produktotiekį, rekonstruotas geležinkelis vienintelei potencialiai jo vartotojai OL, taps visiškai nereikalingas.

Trečioji kryptis – pateisinti PKN sprendimą dėl OL pardavimo arba jos uždarymo nepabloginant viso koncerno įvaizdžio. Sunkioje būklėje esančios stambios įmonės pardavimas (perdavimas kitam savininkui), o tuo labiau jos uždarymas neišvengiamai turėtų platų atgarsį visuomenėje. Europos mąsto koncernui PKN labai svarbu, kad tai negatyviai neatsilieptų jo įvaizdžiui.

PKN yra tikslinga, pasitelkus masines informavimo priemones, įtikinti visuomenę, valdžios institucijas, kad koncernas išnaudojo visas turimas galimybes įmonei išsaugoti. Tuo pačiu naudinga parodyti kaltininką, nulėmusį nepopuliaraus sprendimo priėmimą – Lietuvos valdžios institucijas, t.y. sureikšminti Lietuvos Vyriausybės vaidmenį, pateikiant, kad ji „neištiesė pagalbos rankos“ įmonei, kuri, tos pačios Vyriausybės teigimu, yra didžiausia mokesčių mokėtoja šalyje.

Darydama spaudimą Vyriausybei, OL neatsižvelgia ir į tai, kad, kad įstatymai draudžia valstybės institucijoms reikalauti, kad tiek privačios, tiek ir valstybės kontroliuojamos įmonės, šiuo atveju LG, priimtų įmonei akivaizdžiai nenaudingus komercinius sprendimus.

Svarbu pažymėti, kad neigiamam Lietuvos Vyriausybės įvaizdžiui suformuoti OL svarių argumentų neturi. 2012 metų OL balanso duomenimis, šios įmonės sąnaudose daugiau kaip 95 proc. sudarė medžiagos bei žaliavos, kurias, kaip jau buvo minėta, ji įsigyja iš pagrindinės įmonės PKN.

2012 metų OL balanso duomenimis, šios įmonės sąnaudose daugiau kaip 95 proc. sudarė medžiagos bei žaliavos, kurias, kaip jau buvo minėta, ji įsigyja iš pagrindinės įmonės PKN.

LG paslaugos, kurias OL plačiai deklaruoja, kaip jos finansinę būklę lemiantį veiksnį, sudarė tik 1,14 proc. visų OL sąnaudų.

Net jei šios sąnaudos būtų sumažintos trečdaliu, tai apčiuopiamos įtakos finansinei OL būklei neturėtų. Santykinai nežymūs žaliavų bei produkcijos pardavimo kainų svyravimai visiškai užgožia net ir esminius produktų transportavimo kaštų pasikeitimus. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos Vyriausybės kontroliuojamų įmonių, – VĮ „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų tarifų pasikeitimai esminės įtakos OL finansinei būklei turėti negali.

Pagal turimą informaciją, vienas iš klientų yra pateikęs OL siūlymą perdirbti jo tiekiamą žaliavą, iš kurios gautą produkciją realizuotų tas pats klientas. Sunkioje būklėje esančiai OL tai turėtų būti patrauklus kontraktas, tačiau šis pasiūlymas nesulaukia OL pritarimo.

Tai kelia pagrįstas abejones dėl OL deklaracijų apie jos pastangas „visomis įmanomomis priemonėmis stabilizuoti įmonės finansinę būklę“ adekvatumo. Be to, iškyla natūralus klausimas, kodėl PKN, disponuojantis informacija apie situaciją rinkose bei tikrąją OL finansinę būklę ir priimantis sprendimus dėl OL perspektyvų, nesikreipia į Lietuvos valstybės institucijas dėl paramos, o šią funkciją deleguoja labai ribotas kompetencijas turinčiai antrinei įmonei – OL?

Įvertinant OL elgseną bei veiksmus pastaraisiais metais, galima manyti, kad PKN pagrindinį dėmesį skiria antrajam OL problemų sprendimo variantui – įmonės pardavimui.

Sprendimo parduoti OL priėmimą apsunkina aplinkybė, kad tai kelia rimtą grėsmę pačios PKN interesams. Potencialus įmonės pirkėjas gali būti tik tas, kuris yra pajėgus neatidėliotinai spręsti įmonės modernizavimo bei logistikos infrastruktūros (produktotiekio) išvystymo problemas.

Jis turi turėti finansines galimybes modernizuoti įmonę, aprūpinti ją žaliavomis bei užtikrinti jos finansinį stabilumą. Investuojas, įsigydamas įmonę sieks maksimalaus jos pajėgumų panaudojimo, garantuojančio jos veiklos efektyvumą ir todėl sieks ne tik įsitvirtinti šiuo metu OL užimamoje rinkoje, bet ir vykdyti jos plėtrą. Investuotojo žvilgsnis pirmiausiai turėtų nukrypti į Lenkijos rinką, kurioje šiuo metu dominuoja PKN.

dr. Albertas Šimėnas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min