Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algirdas Sysas: Tvarkomos plastikinės pakuotės – švaresnė gamta, saugesnis žmogus

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Algirdas Sysas Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Sveikinu šį il­gai bren­dusį spren­di­mą. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kurios dėka laimėsime visi: gamta, žmonės ir verslas.

Projektu įtvirtintas reikalavimas gamintojams ir importuotojams, kurie išleidžia į Lietuvos vidaus rinką produktus, supakuotus į nustatytos talpos pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, imti užstatą už šią pakuotę. Tai reiškia, kad produktas vartotojui kainuos šiek tiek brangiau, bet jo tara bus superkama  ir galima bus susigrąžinti pinigėlius.

Greitai sulauksime plastikinės pakuotės septyniasdešimtmečio. Tai puikus žmonijos išradimas. Dėl mažos savikainos, atsparumo vandeniui, lengvumo ir tvirtumo plastikinę tarą plačiai naudoja maisto pramonė, kasdien naudojame ir mes.

Pasaulyje kas sekundę apie tūkstantį penkis šimtus plastikinių geriamojo vandens butelių išmetama į sąvartynus ir lieka neperdirbti. Plastikiniai buteliai, pakuotės sudaro 75 proc. visų jūroje randamų šiukšlių. Europos Sąjungos valstybėse kasmet plastikinių pakuočių atliekų skaičiuojama apie 15 mln. t, pasaulyje – apie 265 mln. t.

Tai reiškia, kad produktas vartotojui kainuos šiek tiek brangiau, bet jo tara bus superkama  ir galima bus susigrąžinti pinigėlius.

Man, kaip orien­ta­ci­nin­kui, bė­gio­jan­čiam po Lie­tu­vos miš­kus, akis ba­do išmėtytų plas­ti­ki­nių butelių, indų ir kitų daiktų gausa.

Tiesa, ėmus supirkti stiklinę tarą, miškuose jos sumažėjo. At­si­ra­do žmo­nių, ku­rie ėmėsi „tvarkyti“ pakeles, parkus ir miškus. Pa­na­šiai turėtų at­si­tikti ir su plas­ti­ki­ne ar metaline ta­ra.

Dar viena bėda – atliekų deginimas: nemažai kaimo vietovių gyventojų ir privačių namų savininkų vienkartines pakuotes paverčia kuru. Degdamas plastikas į aplinką išskiria kenksmingas chemines medžiagas. Jos kelia didelį pavojų mūsų sveikatai – didina riziką susirgti vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kitomis ligomis.

Mes stengiamės rūšiuoti, bet ar mokame tai daryti? Daugiausia klaidų padarome rūšiuodami plastikines pakuotes – pasirodo, į joms skirtus konteinerius išmetame apie 40–50 proc. perdirbti netinkamų pakuočių. Popieriaus konteineriuose netinkamų atliekų dalis sudaro 20–30 proc., stiklo – iki 10 proc.

Čia pažangos nematyti, išskyrus 2003 m. sausio 1 d. įvestą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Bet tai tik ekonominė priemonė, kuria siekiama priversti gamintojus ir importuotojus tvarkyti pakuočių atliekas.

Kai kurios šalys perdirba net iki 90 proc. plastikinių atliekų. Lietuvoje plastikinių pakuočių atliekas perdirba apie dvidešimt įmonių, jų bendri metiniai pajėgumai siekia 72 tūkst. t, iš jų PET pakuočių atliekų perdirbimo pajėgumai – 4,4 tūkst. t.

Iš perdirbtų plastikinių butelių galima pagaminti kiliminių dangų, drabužių audinių, dezinfekcijai skirtų talpų, lauko baldų, dengimo plokščių. Be to, įsibėgėjusi užstato sistema duos ekonominės naudos – pagaminti toną perdirbto plastiko kainuoja apie 900 eurų, o naujo (neperdirbto) plastiko gamyba siekia apie 1 400 eurų.

Šiuo metu egzistuojanti su­rin­ki­mo sis­te­ma, at­lie­kas rū­šiuo­jant ir su­ren­kant į konteinerius, neleidžia efek­ty­viai surinkti vienkartinių pakuočių ir jas perdirbti.

Šiuo metu egzistuojanti su­rin­ki­mo sis­te­ma, at­lie­kas rū­šiuo­jant ir su­ren­kant į konteinerius, neleidžia efek­ty­viai surinkti vienkartinių pakuočių ir jas perdirbti. Da­lis pa­kuo­čių lieka nesut­var­ky­tos, pa­ten­ka į bend­rą ko­mu­na­li­nių at­lie­kų srau­tą, o tada atsidu­ria są­var­ty­nuo­se.

Esu tikras, kad padėtis ženkliai pasikeis nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigalios nauja tvarka. Dėl užstato dydžio galutinio sprendimo dar nėra, tačiau jis turėtų būti toks, kad skatintų žmones rinkti ir priduoti tarą.

Tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ 2014 m. kovo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų (67 proc.) palaiko iniciatyvą Lietuvoje imti užstatą už plastikines ir metalines gėrimų pakuotes. Vadinasi dauguma mūsų nori rūšiuoti ir mažinti grėsmingai besiplečiančius sąvartynus.

Svarbiausia yra tai, kad ir gam­ta bus švaresnė, ir mums joje bus saugiau. O įvedę privalomą užstatą stiklinei, plastikinei ar metalinei pakuotei, išmokę teisingai rūšiuoti pradėsime tvarkytis europietiškai – perdirbsime daugiau atliekų, mažiau gaminsime ir naudosime iš naujo plastiko pagamintų pakuočių.

Algirdas Sysas yra Seimo vicepirmininkas, LSDP atstovas

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min