Tokia tvarka įsigaliojo dar 2012-aisiais, kai verslui buvo uždrausta remti partijas, o gyventojams ribotai remti partijas leista tik politinės kampanijos metu. Ir rinkimų metais partijos tikisi, kad sulauks tiek paramos teikėjų, kiek per rinkimus rinkėjų balsų.
Vis dėlto manau, kad partijos, teisėtais ir neteisėtais būdais viliodamos gyventojus pervesti 1 procentą, turėtų neužmiršti, kad tai savanoriška, laisva gyventojų valia vykdoma kampanija. Ne pasipinigavimas, paremtas viešųjų ryšių ir reklamos akcijomis, o galimybė piliečiams pareikšti savo poziciją ir dalyvauti politiniame gyvenime.
Blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Dar 2012-aisiais, pradėjus galioti naujai tvarkai, konservatoriai savo reklaminės kampanijos metu ragino skirti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokykloms, kurias patys nustekeno, ir tuo pačiu 1 procentą sau. Veidmainiška.
Šiemet jaunieji konservatoriai šokiui aplink 1 procentą pasibalnojo net pačią Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), jai apie tai nieko nežinant. Piliečiams išsiuntinėti vokai su VMI adresu, o vokuose – raginimas paaukoti 1 procentą pajamų mokesčio. Pamatę ant voko tokios valstybinės institucijos adresą, dalis žmonių gali būti suklaidinti. Jei valstybinė institucija prašo, reikia jos klausyti.
Konservatoriai yra konservatoriai, bet ar VMI nemato tame nieko blogo, kai prisidengiama jos vardu? Juk dar neseniai VMI visiems skiepijo, kad paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems paramos teikėjams. Taigi negali nei spausti gyventojų, nei jų klaidinti.
Sutinku: politinei veiklai lėšų reikia. Vis dėlto nemanau, kad aplink poną 1 procentą šokamas viliotinis išgelbės gudraujančias partijas ir stipriai įtakos rinkimų rezultatus. Išgelbėti gali tik reali veikla ir vykdomi pažadai. Sąskaitas su partijomis rinkėjai suveda per rinkimus.
Antanas Nesteckis yra Seimo narys, socialdemokratas, buvęs Kauno apskrities VMI vadovas
