Štai trečiadienį D.Grybauskaitė priėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žimantą Pacevičių. Prezidentė griežtai pareiškė, kad nepateisinama, jog Lietuva vis dar yra tarp labiausiai korumpuotų Europos Sąjungos valstybių, o STT pradėtų ir baigtų ikiteisminių tyrimų vis mažėja. Tai rodo, kad STT veikla nėra pakankamai efektyvi.
Negana to, iš prezidentės buvo girdėti ir ultimatyvių gaidelių, kai ji paragino STT vadovą nedelsiant peržiūrėti ir nusistatyti aiškesnius kovos su korupcija prioritetus, o šiai kovai skiriamas lėšas bei pajėgas naudoti kuo efektyviau.
Tai teikia vilčių, kad jei STT neaktyvins savo veiksmų, netrukus sulauksime ryžtingesnių D.Grybauskaitės žingsnių. Prezidentės kritika STT atžvilgiu taikli, nes šios institucijos veikla suaktyvėja tik artėjant rinkimams. Tuomet STT agentai triukšmingai įsiveržia į kokio nors nereikšmingo valdininko kabinetą, bet vėliau korupcijos byla taip vargingai skinasi kelią į teismus, kad visi spėja pamiršti, dėl ko kilo triukšmas...
Kad STT apėmęs paralyžius, matyti ir iš šios institucijos 2008 metų ataskaitos. Pernai Lietuvoje užregistruoti 724 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo tarnyba) atvejai. Kitaip tariant, beveik tiek pat, kiek ir 2007 metais (723). Pernai 435 asmenims pareikšti įtarimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu – 2 proc. mažiau nei 2007-aisiais. Vadinasi, korupcinių nusikaltimų neatskleidžiama daugiau, nors Lietuvos korupcijos indeksai kasmet vis blogėja.
Puikia STT impotencijos iliustracija galima laikyti ir Ž.Pacevičiaus žodžius, pasakytus po susitikimo su šalies vadove. Esą artimiausiu metu korumpuotų valdininkų ar pareigūnų padaugės, tačiau ne vien dėl sumažėjusio STT aktyvumo, o dėl besiklostančios kriminogeninės ir socialinės situacijos. Veiklus ir iniciatyvus vadovas sakytų, kad susiklosčius tokiai padėčiai jo tarnyba duos reikiamą atkirtį nusikaltėliams, o ne bejėgiškai veblentų, esą sumažėjus finansavimui kovoti su korupcija bus dar sudėtingiau, ir taip netiesiogiai tarsi patvirtintų, jog kyšininkai toliau liks nebaudžiami.
Nenuostabu, kad minėtoje STT veiklos ataskaitoje stengiamasi visomis išgalėmis švarinti mundurą. Štai kaip jos sudarytojai vertina faktą, jog pagal tarptautinės organizacijos „Transparency International" Korupcijos suvokimo indekso 2008 metų tyrimą Lietuva pasiekė rekordiškai žemą 58 vietą 180 šalių lentelėje: "Sociologiniai tyrimai pastaruoju metu vis dažniau naudojami korupcijos paplitimui vertinti, tačiau jie neretai atskleidžia tik žmonių subjektyvią nuomonę apie korupciją, kadangi skiriasi patirtis, suvokimas ir situacijos vertinimas. Sociologiniai tyrimai atspindi korupcijos kaip reiškinio suvokimą, bet ne realią situaciją.“ Kitaip kaip kirkiliškos demagogijos vertais pasiaiškinimais tokių išvedžiojimų, kurie gal ir atitiko tuomečio premjero nuotaikas, bet verčia sarkastiškai šyptelėti dėl korupcinių santykių kenčiantį pilietį, ir nepavadinsi.
Akivaizdu, kad tokia padėtis paranki politikų, teisėjų klanams. Juk korupcinėse bylose pro banginio ūsus iškošiamas tik planktonas, o stambios žuvys toliau ramiai sau plaukioja. Jau daug metų kalbama apie didelio masto kyšininkavimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, apie tai, jog, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės administracijoje be 20 tūkst. litų neverta net pradėti tvarkyti reikalų. Tačiau ar naujoji šalies vadovė taikstysis su tokia nusistovėjusia tvarka? Žinoma, ji nepajėgi sunaikinti korupcijos, tačiau sujaukti atsakingųjų už šią netoleruotiną padėtį ramybę, surasti veiksmingų žmonių gali. To iš prezidentės ir laukia piliečiai.
