Kai kurie apžvalgininkai Ukrainoje tokius lošimų automatus ironiškai vadino net vienarankiais banditais, kuriems vaikai pakeliui į mokyklą palikdavo tėvų pietums duotus pinigus, kreditai iš bankų buvo imami tik tam, kad nuleistų juos į ryškiomis spalvomis mirksinčią dėžę. Tai dar labiau klampino žmones į priklausomybę ir azartą, sukėlė daug socialinių problemų ir tragedijų šeimose. Ar mes to norime ir Lietuvoje?
Matyt, į šį klausimą netrukus atsakys Seimas – šią savaitę bus svarstomas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas ir jeigu jam bus pritarta – kavinėse, aludėse, baruose, restoranuose, moteliuose, viešbučiuose, biliardo, kėglių, boulingo, naktiniuose klubuose atsiras 2500 B1 kategorijos lošimų automatų.
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad 5 proc. apklaustų asmenų dar būdami nepilnamečiais žaidė azartinius lošimus. 2 proc. jų tai darė automatų salone, 1 proc. – lošimo namuose. Statistika tikrai iškalbinga – juk nepilnamečiai apskritai negalėjo patekti į automatų salonus ar lošimo namus, kadangi tai draudžia įstatymai. Tad kyla klausimas, kas bus tada, kai atsiras dar 2500 vienetų B1 kategorijos lošimų automatų kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje. Kas vykdys kontrolę ir kodėl kontroliuotojams už darbą turės mokėti mokesčių mokėtojai arba kodėl iš jų kišenės bus atlyginami socialiniai padariniai, kurie taps neišvengiami? Vilniuje ir taip jau apstu skaudulių ir problemų dėl naktinių barų-girdyklų, todėl lošimų automatai jų veiklą tik dar labiau sustiprintų. O dažną klientą – ne vien morališkai suluošintų.
Vilniuje ir taip jau apstu skaudulių ir problemų dėl naktinių barų-girdyklų, todėl lošimų automatai jų veiklą tik dar labiau sustiprintų. O dažną klientą – ne vien morališkai suluošintų.
Įrodyta, kad lošimų automatai sukelia didžiausią priklausomybę: ji išsivysto per maždaug 1–1,5 metų, tuo tarpu kitų tradicinių azartinių žaidimų – vidutiniškai per 3 metus, o nepilnamečiai priklausomi tampa dar greičiau. Beje, „Vilmorus“ tyrimo duomenys rodo, kad 43 proc. apklaustųjų azartinius lošimus pirmiausia laiko smagia pramoga, kuri ilgainiui daugeliui tampa priklausomybe ir socialine problema – žmonės praranda pinigus, pašlyja santykiai šeimose, vystosi depresija ir polinkis į savižudybę.
Vien Vilniuje 2012 metais buvo registruota 168 prašymai uždrausti lankytis lošimo namuose, 2013 – jau 217. Todėl kelia nerimą tas faktas, kad savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų pateikiant prašymą naujoje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje gali likti nereglamentuotas. Juo labiau kad dauguma nuo azartinių lošimų priklausomų žmonių pripažįsta, jog tai jiems yra vienintelis būdas, galintis sustabdyti nuo lankymosi lošimo namuose. Tačiau ne visi azartinių lošimų organizatoriai sutinka prisijungti prie prevencinės programos.
Grįžkime prie Ukrainos. 2009 metais Ukrainoje buvo priimtas politinis sprendimas azartinius lošimus uždrausti. Ar Lietuvos įstatymų leidėjai negali pasimokyti iš kitų klaidų? Ar viską lemia korupcinis lobizmas? Suprantama, nes azartinių lošimų industrija išaugo iki rimtos ūkio šakos, kurios apyvarta – daugiau nei 250 milijonų litų, o svarbiausia, kad yra norinčių ją plėtoti.
Kaip miesto vadovas ir atsakingas tėvas darysiu viską, kad B1 kategorijos lošimų automatų, bent jau sostinėje, neatsirastų nė vieno! Kviečiu visuomenę nelikti nuošalyje. Nes neatsakingas verslas pasiglemš pelną, o skausmingas problemas paliks mums.
009 metais Ukrainoje buvo priimtas politinis sprendimas azartinius lošimus uždrausti. Ar Lietuvos įstatymų leidėjai negali pasimokyti iš kitų klaidų? Ar viską lemia korupcinis lobizmas?
Noriu priminti, kad Vilnius – pirmasis miestas, kuris parengė azartinių lošimų (lošimo namų ir automatų salonų) išdėstymo specialųjį planą ir išplėtė reikalavimus tokio pobūdžio veiklai, numatydamas, jog lošimo namai gali būti įkurtas ne mažesnėse kaip 1000 m2 patalpose.
Šiuo sprendimu Vilniaus savivaldybės taryba norėjo suvaldyti prasidėjusį lošimo namų ir lošimų automatų steigimo bumą, o kartu sudaryti sąlygas kurti didelius, gerai įrengtus lošimo namus. Pagrindinis tikslas – sukurti tokią lošimo namų infrastruktūrą, kuri visų pirma skatintų atvykstamąjį užsienio turizmą ir papildytų turistų laisvalaikio praleidimo formas. Toks strateginis tikslas turėtų būti įtvirtintas ir naujojo įstatymo redakcijoje. Lošimo namai negali būti orientuoti į vietos vartotojus ir sudaryti jiems socialinių problemų. Kadangi šioje schemoje nėra apibrėžtos vietos atskiriems lošimų automatų salonams, todėl kaip tik su jais daugiausia ir susidurs vietos gyventojai.
Deja, Seime svarstomų įstatymų pataisos visiškai eliminuoja savivaldybių tarybas vien dėl to, kad tarybų nariai, įvertinę žalingą poveikį visuomenei, tikrai neleistų tokios lošimų automatų plėtros.
Artūras Zuokas yra Vilniaus miesto meras
