Numatome kelias sritis, kurias reikia sustiprinti, norint užtikrinti profesionalių mokytojų rengimą. Tai – motyvuotų pretendentų atranka, studijų kokybė, tęstinis kvalifikacijos tobulinimas.
Mokytojų galime pritrūkti
Turime pripažinti, kad šiuo metu darbo rinkoje yra pedagogų perteklius. Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet pedagogines studijas baigia, bet mokytojais neįsidarbina apie 85 proc. asmenų.
Priežastys, kodėl po studijų jauni mokytojai neateina į mokyklas, yra kelios. Pati objektyviausia – darbo vietų trūkumas, ypač didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu yra 30 proc. mokytojų perteklius, jei skaičiuojame pagal ES vidurkį (kai 1 mokytojui tenka 15 mokinių, o Lietuvoje – 8,6 mokinio). Trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, t. y. turi iki 18 kontaktinių valandų. 12 proc. visų mokytojų yra vyresni nei 60 metų. Nors ir skatiname mokytojų kaitą, pernai savivaldybės nepanaudojo visų pinigų, Švietimo ir mokslo ministerijos skirtų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, savo noru paliekantiems švietimo sistemą.
Gal mokytojų rengti nebereikia? Gal jų turime pakankamai? Bet skaičiais pagrįstos ateities prognozės rodo, kad jau po kelerių metų pajusime tiksliųjų mokslų pedagogų trūkumą, nes fizikos ir matematikos mokytojų grupės yra vyriausios pagal amžiaus vidurkį. Pavyzdžiui, net 67 proc. matematikos ir fizikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų.
Ateities prognozės rodo, kad jau po kelerių metų pajusime tiksliųjų mokslų pedagogų trūkumą, nes fizikos ir matematikos mokytojų grupės yra vyriausios pagal amžiaus vidurkį.
Ateityje, kai šiuo metu dirbantys vyresnio amžiaus mokytojai išeis į pensiją, prognozuojamas įvairių dalykų pedagogų poreikis. O to labai ilgai laukti nereikės, jau dabar daugiau nei 30 proc. visų pedagogų yra vyresni nei 55 metų.
Pats laikas iš esmės pertvarkyti priėmimo į pedagogines studijas tvarką, skatinti kelių dalykų mokytojų rengimą ir atnaujinti dirbančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
Daugiau tikslinių studijų vietų, daugiau motyvuotų pretendentų
Pirmiausia numatome nuolat tirti pedagogų poreikį ir su juo sieti tikslinį pedagogų studijų finansavimą. Jau šiemet pirmą kartą būsimųjų pedagogų studijoms skiriamas tikslinis finansavimas. Vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamos, kai savivaldybės konkrečiai pagrįs mokytojų poreikį mokyklose. Planuojama, kad tokių bus apie 130. Į kitas vietas aukštosios mokyklos priims savo nuožiūra.
Svarbu, kad pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti jaunuoliai, turintys tokias asmenines savybes ir gebėjimus: iš prigimties lyderiai, komunikabilūs, gebantys dirbti komandoje ir organizuoti, pasižymintys atjauta, atsparumu stresui ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių.
Dabar stojantieji į pedagogikos studijas atlieka motyvacijos testą, tačiau ar to užtenka? Kartu su mokslininkais, ekspertais iš užsienio parengsime būsimų pedagogų atrankos modelį. Norintieji tapti pedagogais dar mokykloje galėtų „pasimatuoti“ profesiją, įsivertinti, ar jiems tiktų toks darbas, pavyzdžiui, galėtų veikti „Jaunojo pedagogo mokykla“ vyresnių klasių mokiniams.
Dalis studijų laiko – praktika mokykloje
Net ir motyvuočiausių jaunuolių nepriviliosime nekokybiškomis studijomis. Labai skatiname pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas daugiau dėmesio skirti studijų programų kokybei ir – labai svarbu – praktikai.
Privalo atsirasti daugiau laiko praktikoms, turi būti sustiprintas jų organizavimas, studentų ir mentorių bendradarbiavimas. Dalis studijų turėtų vykti realiomis būsimo darbo sąlygomis, t. y., mokykloje. Ir jau studijuodami jaunuoliai įsivertintų, ar jie gali dirbti pedagogo darbą, ar ne. Tie, kurie nori, rinktųsi pedagogo specializaciją, o neketinantys eiti į mokyklas – dalykinę. Beje, Seimui patvirtinus naują Mokslo ir studijų įstatymą, bus peržiūrėtas Pedagogų rengimo reglamentas – tai sudarys lankstesnes galimybes rengti kelių dalykų mokytojus.
Stiprinant praktinį mokymą, pasirengimą savarankiškam darbui, siūloma įvesti podiplominę, vienerių metų praktiką pedagogines studijas baigusiems absolventams. Antra, bus kuriama veiksminga pagalbos mokytojui sistema pirmaisiais darbo metais: jaunam pedagogui talkins didelę darbo patirtį ir aukščiausią kvalifikaciją turintys kolegos. Pasitaiko, kad mokytojas „pabėga“ iš mokyklos po pirmų darbo metų, nes nesulaukia paramos ir pagalbos iš vyresnių bendradarbių.
Taip pat labai svarbu, kad atsirastų stiprus mokytojus rengiantis kompetencijų centras, kuriame būtų sutelkti materialiniai ir žmogiški ištekliai, dirbtų pačios aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai.
Galbūt tokio centro pradžia – Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto bendradarbiavimas. Bus investuojama į mokytojus rengiančių dėstytojų kvalifikaciją: iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų numatytos priemonės dėstytojų kvalifikacijai tobulinti.
Trumpalaikius seminarus keis tikslingos programos
Numatome pokyčių ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje. Pereisime prie tęstinio kvalifikacijos tobulinimo – viena kvalifikacijos tobulinimo programa truks ne mažiau nei 40 val., o baigus programą, bus patvirtinama įgyta papildoma kompetencija. Iki šiol dažniausiai siūlomi trumpalaikiai, epizodiniai seminarai ir renginiai galėtų būti tik kvalifikacijos tobulinimo programos dalis.
Esu patvirtinusi nacionalinius 2015–2016 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus (anksčiau jų nebuvo), pabrėžiančius XXI amžiui reikalingas kompetencijas, medijų ir informacinį raštingumą, pilietiškumo ugdymą ir jaunųjų mokytojų kompetencijų plėtojimą.
Jei mūsų pagrindinis tikslas – pasiekimų gerinimas, tai ir mokytojų kompetencijos turi būti orientuojamos į tai. Norint strategiškai planuoti kvalifikacijos tobulinimą, prioritetus reikia nustatyti bent trejiems metams į priekį. Šiuo metu konsultuojamės su švietimo bendruomene dėl 2017–2019 m. prioritetų, kuriuos planuoju patvirtinti šių metų rudenį.
Nuo šio rugsėjo nebeliks minimalių koeficientų, jie bus pakelti iki vidurkio. Algos iki 5 proc. didės tiems, kuriems jos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį koeficientą.
Tikslingesnis planavimas nereiškia, kad visa kvalifikacijos tobulinimo sistema nuleidžiama iš viršaus. Mokyklų bendruomenės pačios sprendžia, ką pasirinkti, atsižvelgdamos į nustatytus prioritetus ir savo poreikius. Pavyzdžiui, jei mokykloje prasti matematikos pasiekimai, mokykla rinksis kvalifikacijos tobulinimą matematikams. Kitaip tariant, kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių – programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams.
Nuo sausio algos bus skaičiuojamos tik pagal maksimalius koeficientus
Be abejo, viena iš svarbiausių priemonių pritraukti ir išlaikyti gabiausius mokytojus – tinkamas atlygis už darbą. Šis klausimas jau sprendžiamas. Nuo šio rugsėjo nebeliks minimalių koeficientų, jie bus pakelti iki vidurkio. Algos iki 5 proc. didės tiems, kuriems jos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį koeficientą.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje Pedagogų darbo užmokesčio didinimo programoje 2016–2020 m., kuri pateikta Vyriausybei, numatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. koeficientai jau padidės iki maksimalių, taip bus panaikintos vadinamosios tarifinių atlygių koeficientų „žirklės“. Algos vidutiniškai iki 5 proc. augs tiems, kurie iki tol maksimalių koeficientų neturėjo. Taigi, nuo kitų metų visų pedagogų algos bus skaičiuojamos pagal maksimalius koeficientus.
Pagal šią programą, nuo 2018 m. sausio 1 d. pagaliau 5 proc. didės algos visiems be išimties pedagogams. Tiek pat jos bus keliamos ir 2019 m., ir 2020 m., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – po 15 proc., kad jų darbo užmokestis priartėtų prie mokytojų algų.
Be to, Pedagogų rengimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptyse numatoma pertvarkyti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – įvesti etatinį apmokėjimą. Ši sistema būtų aiškesnė, mokytojams užtikrintų stabilumą. Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai turėtų daugiau metodinio darbo, talkintų jaunesniems kolegoms.
Mokyklų sėkmė – mokytojų rankose
Kartais pasigirsta nuomonių, kad greitai mokytojų iš viso beveik nereikės, nes visi mokysis nuotoliniu būdu. Mokytojų reikėjo ir reikės. Niekas nepakeis žmogaus, kuris ne tik žinias perduoda, bet ir ugdo savo pavyzdžiu, formuoja vertybes.
Klausimą „ar mums reikia mokytojų?“ keiskime į „kokių mokytojų reikia ir kaip juos užsiauginti?“, darykime viską, kad mokyklose dirbtų patys geriausieji. Juk didžiąja dalimi mokyklų veiklos kokybė priklauso nuo pedagogų. Nuo jų profesionalumo, sumanumo, motyvacijos, nuo pasitenkinimo savo profesija. Labai norime, kad mokyklose dirbtų patys geriausi, talentingiausi, nuolat tobulėjantys ir į naujus iššūkius reaguojantys pedagogai. Žinoma, reikia daug ir tikslingai investuoti į šią sudėtingą ir visuomenei labai reikšmingą profesiją.
Audronė Pitrėnienė yra švietimo ir mokslo ministrė, Darbo partijos atstovė
