Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos šalys – kas mūsų laukia 2009 metais?

Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

BVP augimas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje krito katastrofiškai. Lyginant su atitinkamu 2007 metų ketvirčiu, Latvijoje BVP krito 4,6 proc., o Estijoje – 3,5 proc. Nors Lietuvoje BVP augimas taip pat lėtėja (iki 3,1 proc. trečiąjį 2008 m. ketvirtį), mūsų šalies ekonomikos perspektyvos, bent jau žvelgiant į 2008-uosius, yra šviesiausios ir vidutinis metinis BVP augimas gali siekti apie 4 proc.

Kai kitos dvi Baltijos šalys neabejotinai patirs didesnį nei 2 proc. nuosmukį, Lietuvos ekonomika turi tam tikrų pranašumų – mažesnis privataus sektoriaus įsiskolinimas ir einamosios sąskaitos deficitas; be to, ir „kristi“ tenka iš „mažesnio aukščio“. Tai, žinoma, neišgelbės Lietuvos ekonomikos nuo nuosmukio šiais metais, kuris, manau, gali siekti apie 3 proc., tačiau kaimyninėse šalyse BVP gali sumažėti ir 5 proc.

Naujaisiais metais galima tikėtis ir gerų naujienų. Viena iš jų – mažėjanti infliacija. Pagrindiniai veiksniai, lėmę pastarųjų mėnesių mažėjančias kainų tendencijas, buvo mažėjusios naftos kainos, teigiamas bazės efektas ir neabejotinai paklausos nuosmukis. Šie veiksniai veiks kainas ir šiemet. Įvertinus prognozuojamą netiesioginių mokesčių didinimą, galima manyti, jog 2009-aisiais Lietuvos vidutinis metinis Vartojimo kainų indeksas (VKI) sumažės nuo 11 proc. iki 6,8 proc., Estijos – nuo 10,4 proc. iki 5 proc., o Latvijos – nuo 15,5 proc. iki 7,7 proc. Tikimasi, kad PVM tarifo padidinimas smunkančios paklausos aplinkoje turės trumpalaikį poveikį vartotojų kainoms. Didesni neapibrėžtumai yra susiję su prognozuojamu elektros tarifų kilimu bei dujų kainomis.

Spartus vidaus paklausos mažėjimas lemia ir labiau subalansuotą Lietuvos einamąją sąskaitą, kurios deficitas sparčiai mažėja jau ir dabar. Jei ši tendencija išliks, jau šiemet galima tikėtis priartėjimo prie vadinamojo tvaraus einamosios sąskaitos deficito (ESD) lygio, kuris, įvairiais vertinimais, svyruos tarp 5-7 proc. BVP. Korekcijos darbo rinkoje vyks tiek didėjant nedarbo lygiui, tiek mažėjant darbo užmokesčiui. Visgi tikimės, kad pakankamai lanksti darbo užmokesčio sistema neleis nedarbui išaugti iki 2000–2001 metų lygio, kuomet šalyje buvo išaugęs iki 17 proc. Tačiau darbo užmokesčio augimo tempai tikrai sulėtės smarkiai – iki 3-4 proc.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min