Vyravo nuomonė, kad po eilės priemonių paskelbtų birželio 5 d. ECB gali stabtelėti ir stebėti, kaip šios priemonės veikia euro zonos ekonomiką.
Ypač svarbus ir netikėtas yra indėlių laikomų centriniame banke palūkanų normos „apkirpimas“ iki neigiamų 0.2 procentų. Tai akivaizdus postūmis komerciniams bankams nelaikyti perteklines lėšas ECB, bet grąžinti pinigus į ekonomiką paskolų ar kitokio finansavimo pavidalu.
Dar labiau neigiamos indėlių palūkanų normos prisideda prie birželį paskelbtos palengvinto kreditavo programos („Targeted Longer-term Refinancing Operations“), raginančios bankus aktyviau skolinti.
Ypač svarbus ir netikėtas yra indėlių laikomų centriniame banke palūkanų normos „apkirpimas“ iki neigiamų 0.2 procentų.
ECB euro zonos monetarinis skatinimas aktyvėja. Į tai reaguoja ir euro zonos valiuta – euras kursas tęsią smukimą dolerio ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Euras jau pasiekė 1,30 kursą su JAV doleriu.
Silpnėjantis euras palankus Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į šalis, nesančias euro zonoje. Taip pat, numatant, kad sekančiai metais Lietuva prisijungs prie euro zonos, Lietuvos komerciniai bankai taip pat gaus priėjimą prie ECB lengvatinių kreditų. Tai turi padėti suaktyvinti Lietuvos bankų kreditavimą verslui.
Tuo tarpu kitas svarbus laukiamas ECB žingsnis, dėl kurio ypač spekuliuoja finansų rinkos, yra kiekybinis skatinimas, tiesiogiai superkant aktyvais paremtus vertybinius popierius („Asset backed securities“).
Nors ši rinka euro zonoje yra kur kas seklesnė negu JAV, tokia programa smarkiai išplėstų pinigų bazę ekonomikoje ir taip pat skatintų ekonomikos augimą. Tokias programos vykdytos JAV ir Jungtinėje Karalystėje padėjo šių šalių ekonomikoms atsigauti.
Donatas Brazdžius yra DNB banko vyresnysis analitikas
