Šiandien daug kalbame apie stiprią Lietuvą, kurią siejame su inovacijomis, užsienio investicijomis, moderniais miestais, į aktyvų politinį ir visuomeninį gyvenimą žengiančia nepriklausomybės karta, baigusia geriausius mokslus prestižiniuose universitetuose.
Tačiau klausydamas ekspertų pranešimų ar bendruomenių lyderių diskusijų ir keliamų kaimo aktualijų supratau, kad didesnė dalis Lietuvos provincijos gyvena visiškai kitomis nuotaikomis. Žinoma, nekalbu apie išimtis, tačiau apkritai Lietuvos provincija toli gražu neatitinka lūkesčių, kuriuos keliame ne tik moderniai ateities, bet ir šiandienos Lietuvai.
Lietuvos provincija toli gražu neatitinka lūkesčių, kuriuos keliame ne tik moderniai ateities, bet ir šiandienos Lietuvai.
Kaimo parlamente ne kartą nuskambėjo lūkestis sugrąžinti į kaimus jaunimą, su kuriuo neabejotinai siejamas akivaizdus proveržio troškimas, jaučiamas kiekviename bendruomenių aktyvistų pasisakyme.
Tačiau, jei situacija išliks tokia, kokia yra dabar, jaunimas į kaimą negrįš. Ko gero, dar daugiau jaunų žmonių išvyks į didmiesčius arba kitas šalis. Ir tam jie turi visas priežastis. Juk tokioje provincijoje, kokią turime šiandien Lietuvoje, galima sakyti, be europinėmis lėšomis suremontuotų viešųjų pastatų, daugiau nieko nėra.
Pirma, čia nėra darbo, kurį dirbant būtų galima susikurti orų gyvenimą bei sudaryti sąlygas kurti šeimą. Antra, kaime nėra ką veikti, nėra patenkinami jauno žmogaus socialiniai poreikiai, trūksta saviraiškos būdų. Koks jaunas žmogus norės grįžti į tėviškę, kurioje nėra nei ką dirbti, nei ką laisvalaikiu veikti?
Šioms problemoms spręsti matau dvi kryptis, kuriomis turime veikti. Pirmiausia, regionuose turi atsirasti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Ir čia pasireikšti jau gali nauja tvarka tiesiogiai vietos gyventojų išrinkti merai.
Investicijų medžioklė turi prasidėti nedelsiant ir į regionus ateinant daugiau investuotojų matysime, kaip į sėkmingai investicijas pritraukiančius rajonus ims grįžti žmonės.
Investicijų medžioklė turi prasidėti nedelsiant ir į regionus ateinant daugiau investuotojų matysime, kaip į sėkmingai investicijas pritraukiančius rajonus ims grįžti žmonės.
O antra, regionuose turi turėti galimybes veikti aktyvios bendruomenės, kurios galėtų efektyviai spręsti vietos savivaldos problemas, tenkinti socialinius gyventojų poreikius, pagaliau – populiarinti Lietuvoje dar mažai kam žinomą socialinio verslo modelį.
Tikiu, kad investicijų pritraukimas bei bendruomeninio darbo jėga gali pasiekti daug. Būtina, kad aktyvūs ir tikri bendruomenių lyderiai, kai kur jau nemažai pasiekę, nenusiviltų ir nenuleistų rankų, nesulaukdami realių galimybių tikram proveržiui. Kaimo parlamento sesijoje proveržio troškimą pajutau, tačiau tam, kad jis būtų pasiektas, dar reikės nemažai paplušėti.
Donatas Jankauskas yra TS-LKD partijos narys, Šešėlinės Vyriausybės bendruomenių reikalų ministras
