Turėčiau pradėti nuo to, jog įvairaus dydžio aštriabriaunių duobių miesto gatvėse apstu, tačiau to sakyti net nereikia, nes automobilius vairuojantys kauniečiai jas kiekvieną dieną puikiai mato.
„Klausyk, ar girdėjai apie tą duobę Baršausko kalno apačioje?“, – anądien pokalbį su savo draugu pradėjo prie automobilio vairo tuo metu sėdėjęs vienas bičiulis. „Aha, teko matyti. Pats vos į ją kartą neįvažiavau“, – atsakė pašnekovas.
Pasirodo, duobės Kaune netgi gali būti garsios ir įžymios. Būtų visai juokinga, jeigu nebūtų liūdna. Dėl susidūrimo su būtent ta duobe, apie kurią mašinoje kalbėjo mano bičiuliai, aš jau antrą dieną esu priverstas naudotis viešuoju transportu, mat mano automobilis tūno remonto dirbtuvėse.
Vis bandau įsivaizduoti, kas turi darytis, pavyzdžiui, iš Vokietijos atvykusio turisto galvoje, matant, kaip jį vežantis taksi vairuotojas keikiasi, bandydamas išvengti už kiekvieno kampo jo padangoms ir automobilio važiuoklei grasinančių duobių. Aišku viena – gūdžios provincijos realybę primenančios duobėtos gatvės augančio ir ryžtingo miesto įvaizdį bandančiam susikurti Kaunui yra tarsi akmuo po kaklu.
Ką tuo metu daro teisę savo nuožiūra skirstyti mokesčių mokėtojų pinigus turinti miesto valdžia?
1. Sudarydama šių metų biudžetą, ties gatvių remonto skiltimi įrašo juokingą skaičių. Duobių lopymui numatę 80 tūkst. Lt, savivaldybės klerkai šiuos pinigus jau panaudojo nuo praėjusių metų besivelkančioms skoloms padengti.
2. Valdžia pirštais baksnoja į Vilniaus pusę ir skundžiasi, jog Kaunui atitenka žymiai per mažas iš degalų akcizo mokesčių iškepto pyrago gabalas. Šiuose kaltinimuose yra nemažai tiesos, tačiau šią akimirką žodžiais ir skambiais pareiškimais politikai duobių neužlopys.
3. Kiekvieną dieną sulaukdami pasipiktinusių miestiečių skambučių, valdininkai į miesto gatves išsiunčia tik vieną duobes lopančių kelininkų brigadą. (Tiesa, girdėjau, jog nuo artėjančios savaitės pradžios į gatves ketinama siųsti ir antrąją kelininkų brigadą).
Teisindamiesi dėl tokios padėties, miesto vadovai rodo į 123 mln. Lt susitraukusį Kauno biudžetą. Iš pirmo žvilgsnio situacija tikrai prasta – kiek įmanydama susiveržusi diržus, skolose skendinti savivaldybė yra priversta skaičiuoti kiekvieną litą.
Kita vertus, Kauno miesto savivaldybė įvairioms reikmėms šiais metais vis tiek ketina išleisti daugiau nei 680 mln. Lt. Akivaizdūs faktai rodo, jog bet kokiu atveju pinigų yra. Tik juos reikia tinkamai paskirstyti. Išvada man peršasi viena – kaltas ne pinigų stygius, bet netinkamai pasirinkti prioritetai.
