Kainos dviženklės arba net tik vienas skaitmuo. Kartais praeina policininkas. Pagrūmoja pirštu: „Falsifikatus pardavinėti draudžiama.“ Ir eina toliau. Pardavėjos nusišypso.
Bet jums nereikia skristi už devynių marių, jeigu norite pigiai nusipirkti išsvajotą daiktą. Paspaudžiate kelis kompiuterio mygtukus, pelytę ir atsiduriate internete, didžiausiame pasaulyje falsifikatų turguje. Policija erzacą gaudo. 1997 metais Prancūzijoje buvo sulaikyta 700 tūkst. falsifikuotų gaminių, o pernai – jau 5 milijonai. Tarp jų džinsai, rankinės, įvairūs priedai su „Armani“, „Dolce & Gabana“, „Prada“ etiketėmis. Tačiau tai – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kas vyksta internete. Juo perduodamų užsakymų ir gaunamų siuntinių jokia policija negali sukontroliuoti. Europos Sąjungos įstaigos apskaičiavo, kad prekybos falsifikatais Europoje apyvarta – 200 mlrd. eurų per metus.
Falsifikatus anksčiau gamino dirbtuvėse. Dabar veikia fabrikai. Nes yra paklausa, kuri sunkmečio periodu dar labiau padidėjo.
Europos gamintojų asociacija patraukė teismo atsakomybėn firmą „eBay“, didžiausią pasaulyje prekybininkę internetu. Visi kompiuterininkai ją žino. Paaiškėjo, kad 90 proc. jos kainininkuose išvardytų prekių, visi tie diorai ir zaros – falsifikatai. Teismas priteisė sumokėti 40 mln. eurų kompensaciją už padarytą žalą. Na, ir kas? „eBay“ padavė apeliaciją, ginasi, kad ji nieko nefalsifikuoja, nes nieko negamina, yra tik tarpininkė. Byla truks kokius 10 metų.
Falsifikatus anksčiau gamino dirbtuvėse. Dabar veikia fabrikai. Nes yra paklausa, kuri sunkmečio periodu dar labiau padidėjo. Prieš 10 metų buvo padirbinėjamos tik prabangos prekės. Dabar – viskas.
Didelė kaltės dalis dėl to tenka patiems europiečiams. Globalizacijos procesas įgyja nelauktų bruožų. Be kita ko, jis ištrynė ribą tarp autentiško gaminio ir jo kopijos. Sakysim, firma „Hermes“ užsakė Kinijos gamykloje 100 tūkst. rankinukų, atsiuntė šablonus, nurodė, kokios turi būti medžiagos, kokie segtukai, užtrauktukai. Kinai pagamino tiek, kiek buvo užsakyta, ir viską konteineriais išsiuntė į Europą bei Ameriką. Paskui pagamino dar 200 tūkst. tokių pačių rankinukų iš tos pačios medžiagos. Ir su tokia pačia etikete. Tai apgavystė, bet tuo pačiu metu – tikras dalykas.
Falsifikuojami rūkalai, žaislai, sportinė apranga, muilai, šampūnai, lūpų dažai, viskis, kompiuterių laikmenos ir spausdintuvų kasetės. Išleidžiami vaistai, kurie dar negaminami, nes jų negalima vartoti, jie dar nepatikrinti. Šiuo metu taip galima pasakyti, pavyzdžiui, apie tabletes „Akomplia“, kurios skirtos norintiesiems sulieknėti. Jas sukūrusi farmacijos bendrovė šių vaistų dar negamina, bet rinkoje jų jau yra.
Apsukrūs Rytų verslininkai pradėjo gaminti laikrodžius, kurių pasaulinė premjera bus tik kitais metais. Arba kopijas tokių daiktų, kurių originalų net nėra buvę. Pavyzdžiui, „Cartier“ laikrodžius iš permatomo plastiko. Įdomūs, nematyti. „Šilko turguje“ Pekine jie turi milžinišką paklausą. „Cartier“ bosai Šveicarijoje dabar kasosi pakaušius - o gal tikrai tokius laikrodžius reikėtų pradėti gaminti?
Visa tai būtų nieko, gal net truputį juokinga, jeigu procesas neturėtų tragiškų pasekmių. Ir nebūtų pavojingas. Mafija įsiveržė į šitą verslą – didelis pelnas, o pavojaus beveik nėra. Nuo falsifikuoto alkoholio Rusijoje kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių. Afrikoje ir Azijoje nuo maliarijos – 200 tūkst. žmonių, nes netikri vaistai negydo. Rimtų problemų kyla dėl falsifikuotos kosmetikos, žaislų.
Patikimo būdo, kaip apsiginti nuo apgavystės, dar nesurasta. Gal tik dėl vaistų galima patarti – pirk rimtoje vaistinėje, niekada turguje, kioskelyje ar internetu. Ir nesiteisink, kad etiketė gražiai geroje spaustuvėje išspausdinta ir buteliukas firminis. Kitaip nebūna. Rimti žmonės dirba.
Naujas didžiulis uždavinys mums, žmonėms. Kaip tą visą išgrėbti ir kaip susitvarkyti?
