Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Estija. Kokia galimybė įsmukti į euro zoną?

Ar ambicingi Estijos planai įsivesti eurą jau 2011-aisiais taps tikrove? Tenka pripažinti, kad šie planai – nors ir ambicingi, vis tik nėra neįgyvendinami. Nors laiko fiskalinės politikos korekcijoms jau beveik ir nebeliko.

Kita vertus, daugelis ekspertų sutinka, kad kitų dviejų Baltijos valstybių perspektyvos įsivesti eurą išlieka miglotos gana ilgam laikotarpiui. Kas gi lėmė tokią skirtingą trijų Baltijos valstybių perspektyvą? Juk palyginti neseniai buvo realiai svarstoma galimybė į eurozonos šalių klubą visoms trims valstybėms stoti kartu.  

 Visų pirma, Estija, skirtingai nei Lietuva ir Latvija, neturi didesnių problemų dėl keturių vadinamųjų konvergencijos kriterijų, t.y. kainų stabilumo, valdžios sektoriaus skolos, nacionalinės valiutos stabilumo ir ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos. Ekonomikos augimo  metai šioje valstybėje buvo išnaudoti didesnei fiskalinei konsolidacijai pasiekti – valstybės skola sumažėjo iki vos kelių proc. BVP.Tačiau jau 2012-aisiais euro įsivedimo tikimybė Estijoje taps beveik lygi nuliui.

Sukaupti rezervai leido nesiskolinti ir krizės metu, taip išvengiant žymaus VVP palūkanų šoktelėjimo. Šiuo metu Lietuvos VVP palūkanų normos galimą konvergencijos kriterijų viršytų vos ne dukart. Be to, ir fiskalinis deficitas šiemet gali šoktelėti iki dviženklio dydžio, o veikiausiai ir 2010-aisiais išliks panašus. Tuomet jau kiltų realus pavojus Lietuvos valstybės skolai viršyti 60 proc. BVP lygį.

Realią grėsmę ambicingiems estų planams kelia valstybės finansų deficitas. Estijos statistikos tarnyba paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį valdžios finansų deficitas siekė apie 4,4 proc. BVP (ES leistina deficito riba – 3 proc. BVP). Tačiau bent jau kol kas tikėtina, jog antrojo pusmečio rezultatai bus žymiai geresni nei pirmojo – Estijos vyriausybė padidino PVM, sumažino išlaidas.

Tam tikros vilties suteikia ir planuojamas valstybės turimų „Eesti telekom“ akcijų pardavimas. Pastarasis sandoris yra susijęs su papildomų dividendų išmokėjimu, kurie Estijos biudžetą turėtų papildyti daugiau nei 4 mlrd. EEK (apie 883 mln. Lt). Be to, buvo sutarta ir dėl dividendų mokėjimo per ateinančių trejų metų laikotarpį, o tai šiek tiek mažina biudžeto įtampą ir 2010-aisiais.

Tad Estijos planai įsivesti eurą jau 2011 m. išlieka ganėtinai realūs – žinoma, jei šalies ekonominė padėtis antrąjį šių metų pusmetį nesuprastės dar labiau. Tačiau jau 2012-aisiais euro įsivedimo tikimybė Estijoje taps beveik lygi nuliui: 2011 m. Estijoje vyks rinkimai į parlamentą, o atsiriboti nuo politinio populizmo, esant pirmiesiems ekonomikos atsigavimo požymiams bus tikrai labai sunku.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius