 |
Turime pripažinti, kad rinkimų kultūra Lietuvoje dar tikrai nebrandi, žmonės greičiau patiki jausmais, nei logika ir faktais. Ir, deja, patenka į Seimą net tokie, kurie žada daugiatūkstantines algas, didesnes nei Europoje pensijas, ar – kaip pasakoje – per tūkstantį vienuolika dienų sukurti visuotinę gerovę.
Viena tokių, praktiškai paliečiančių daugelį gyventojų tema – renovacija. Žaliavos brangsta, šilumos kainos kyla – kur rasi geresnę dirvą pasėti kuo didesnį žmonių nepasitenkinimą? Ir liejasi pažadai kaip iš gausybės rago, vienas už kitą gražesni.
Žmogus visada linkęs patikėti kad ir neįmanomais dalykais, tačiau geidžiamais. Labai sunku atsispirti saldiems pažadams apie visuotinę renovaciją, nieko nekainuosiančią butų savininkams. Ir balsavimo biuleteniuose žymi partijų stebukladarių langelius, niekaip vis nepasimoko iš karčios patirties, kad, kaip vienas politikas ciniškai išrėžė, rinkiminiai lozungai yra viena, o tikrasis gyvenimas – absoliučiai kas kita.
Todėl labai svarbu būtent dabar pasakyti žmonėms, kokia tikroji renovacijos situacija Lietuvoje. Prisiminkime Vyriausybės 2008-2012 metų programą. Skyrius „Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas“. Cituoju pažodžiui: „energijos taupymas bus vienas iš Vyriausybės politikos prioritetų. Sieksime Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų, tarp jų – 100 mokyklų ir 100 ikimokyklinių įstaigų“.
Europos Sąjungos parama renovacijai pasiekta. 2009 metais pasirašyta trišalė sutartis tarp Europos investicijų banko (EIB), Finansų bei Aplinkos ministerijų, pagal ją remiamas daugiabučių modernizavimas. Sukurtas pažangus ir analogų Europos Sąjungoje neturintis finansinis mechanizmas (tai pripažino pats Europos investicijų bankas).
Specialiame fonde šiuo metu yra beveik 800 mln. litų, skirtų daugiabučių renovacijai. Be to, ES parama skirta ir renovacijai, vykdomai pagal Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų kuruojamas programas. Bendrai šios kadencijos Vyriausybė pastatų renovacijai skyrė ir panaudojo per 2 mlrd. litų!
Specialiame fonde šiuo metu yra beveik 800 mln. litų, skirtų daugiabučių renovacijai.
Kitas labai svarbus momentas – Vyriausybės programoje niekur neparašyta, kad pastatai turi būti atnaujinami tik pagal kokį vieną išskirtinį finansinį modelį, čia kalbama apie renovaciją apskritai. O pačioje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje irgi kalbama apie įvairias atnaujinimo galimybes.
Svarbi programos dalis – plėtoti visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą pastatų energetinio naudingumo didinimo, jų atnaujinimo, energijos taupymo srityse. Žodžiu, visos priemonės geros, kurios padeda sutaupyti energijos. Svarbu strateginis problemos sprendimas ir vykdymas.
Pažvelkime į statistiką. Pirma: šią dieną Lietuvoje renovuota ir rekonstruota per 740 švietimo įstaigų. Šiemet planuojama atnaujinti dar apie 80 mokyklų ir darželių. Antra: nuo šios Vyriausybės darbo pradžios jau baigti renovuoti 254 daugiabučiai, o iki šių metų pabaigos bus baigta dar daugiau kaip 270 namų, kuriuose šiuo metu vyksta darbai. Dar apie 300 daugiabučių yra pareiškusių norą renovuotis ir rengia projektus, dokumentus, vykdo konkursus. Jie taip pat jau dalyvauja renovacijos programoje, tik skirtingose jos stadijose.
Daug tai ar mažai? Paskaičiuokime. Atnaujintų ir šiuo metu atnaujinamų pastatų skaičius viršija 1100. Pridėję pastatus, kurie artimiausiu metu bus atnaujinti, turime dar apie 380. Tad iš viso – apie 1500 pastatų. Tai – faktai.
Taip, planuose buvo 2000 pastatų, tačiau paanalizuokime objektyvias aplinkybes. Prasidėjo ekonominė krizė, krito žmonių materialinė bazė, atsirado virš trijų šimtų tūkstančių bedarbių, energingieji patraukė į Vakarus ieškoti išgyvenimo šaltinių. Žmonėms iškilo grėsmė nebepatenkinti elementarių fiziologinių poreikių ir renovacijos problemos, deja, gerokai nutolo nuo pirmaeilių aktualijų.
Tačiau, kita vertus, buto apšiltinimas, energijos taupymas juk vienas iš svarbiausių buities biudžeto papildymų! Ir todėl Vyriausybė, tai suprasdama, siekė visais būdais renovaciją spartinti. Buvo siūloma taikyti eilę papildomų priemonių (maksimalaus šilumos suvartojimo namui nustatymas, kaupiamojo fondo pastatų atstatymui į projektinę būklę privalomasis įvedimas, socialinių kompensacijų už šildymą pakeitimas praėjus tam tikram pereinamajam laikotarpiui ir kitos), tačiau matydama, kokias pasekmes ekonominė krizė sukėlė žmonėms (sumažėjusios pensijos, atlyginimai ir t.t.), Vyriausybė nutarė nekeisti savanoriško renovacijos modelio, kuris buvo patvirtintas dar 2004 metais.
Kitaip tariant, nenorėjo ir nesiryžo tokiu sudėtingu metu ant žmonių pečių užkelti dar ir prievartinės renovacijos naštą bei sąskaitų už ją. Žinoma, per prievartą tikriausiai daugiau būtume renovavę, tačiau ar žmonės nuo to būtų buvę labiau patenkinti? Būtų lengviau išgyvenę krizę? Nebūtų kilę didelių socialinių problemų?
Svarbu paminėti, jog daugiabučių renovacijos programą Vyriausybė gerokai patobulino, padarė kur kas suprantamesnę bei patrauklesnę žmonėms. Ženkliai išplėstas kompensuojamųjų renovacijos darbų sąrašas, projektai rengiami nemokamai, nereikia mokėti už statybos techninę priežiūrą ir projekto įgyvendinimo administravimą, kompensacijos siekia net 30 proc., teikiami lengvatiniai kreditai ne didesnėmis nei 3 proc. metinėmis palūkanomis, o nepasiturintiems asmenims apmokamos absoliučiai visos (!) renovacijos išlaidos.
Labai svarbu ir tai, kad visiškai pasiteisino nuostata suteikti žmonėms galimybę patiems daryti pasirinkimą ir sprendimą. Pagarba žmogui, jo demokratinei prigimčiai gal pradžioje kiek ir sutrikdė gyventojus po diktatoriškai sprendžiančios valdžios laikų, tačiau tai buvo reikalinga bendrame mūsų valstybės ir tautos demokratėjimo kontekste.
Kiek man žinoma, nei vienoje Europos valstybėje nėra prievartinio privačių butų renovavimo. Tokia yra demokratijos konstanta: kiekvienas laisvas pilietis sprendžia pats.
Mūsų žmonės praėjo psichologiškai ir socialiai nelengvą savarankiško gyvenimo kokybės kūrimo mokyklą. Tačiau dabar jau aktyviai buriasi ir drąsiai sako: mes už renovaciją. Tiesa, dar kartais gąsdina paskola, kurią teks atiduoti per daugelį metų. Kai kuriems, ypač sunkiau gyvenantiems, paskola renovacijai atrodo kaip neįveikiamas dydis. Jie tiesiog tokioms sumoms nepasiruošę. Tačiau kai išsiaiškina, kad paskola yra ne žmogui, o butui, kad butą pardavęs paskolą palieka naujam šeimininkui, kad paėmęs paskolą ir ją po trupučiuką grąžindamas bendroje sumoje mokės mažiau, nei moka tik už šildymą dabar, butų savininkai daro ryžtingus sprendimus.
Žmonės suprato, kad iš esmės niekas nepasikeis, tik jie gyvens šiltai, turės gražius langus, sutvarkytus fasadus, o mėnesinės išlaidos netgi sumažės. Be to, jau parengtas Vyriausybės nutarimas, leisiantis kreiptis į bankus ne patiems butų savininkams, bet jų įgaliotiems bendrųjų objektų valdytojams, bendrijoms, administratoriams ar kitoms savivaldybių įgaliotoms įmonėms, kas taip pat paskatins gyventojams ryžtingiau imtis renovacijos.
Už renovaciją tiesiogiai atsakinga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pastaruoju metu gerokai reorganizavo ir sustiprino savo veiklą, orientuodamasi į kelias prioritetines sritis. Įkurti Kokybės kontrolės bei Viešųjų ryšių ir informavimo skyriai, kurių darbuotojai ne tik telefonu konsultuoja modernizavimo galimybėmis susidomėjusius žmones, bet vyksta į konkrečius objektus, aiškina, įtikinėja, supažindina su privalumais, nauda, prižiūri renovacijos darbus, jų kokybę. Aktyviai ir konstruktyviai dirba su savivaldybėmis, jų administratoriais, kuriami įvairūs aktyvaus savivaldybių dalyvavimo renovacijoje variantai, stengiamasi juos įgyvendinti.
Dėl tiekėjų tarpusavio ginčų ir teisminių procesų iki šiol nepavyko pasinaudoti viešinimo galimybėmis, kas turėtų tiesioginės įtakos renovacijai.
Tenka apgailestauti, jog dėl tiekėjų tarpusavio ginčų ir teisminių procesų iki šiol praktiškai nepavyko pasinaudoti viešinimo galimybėmis, kas turėtų tiesioginės teigiamos įtakos renovacijai. Todėl Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojams tenka ypatingai didelis darbo krūvis.
Renovacija vyksta, Vyriausybė sudarė labai palankias sąlygas jos vystymuisi. Svarbu, kad žmonės suprastų, kokios dabar palankios galimybės rūpintis savo buitimi, mažinti energijos naudojimą tuo mažinant ir savo sąskaitas už šildymą, vadinasi, ir stiprinant šeimos biudžetą.
Lietuvoje jau turime daug gerų pavyzdžių, kai renovuotuose namuose žmonės jaučiasi žymiai ramiau prieš vis didėjančias pasaulines energijos kainas. Sekime jais. Rūpinkimės savo ateitimi.
G.Kazlauskas yra aplinkos ministras.
