VAE ir energetinė nepriklausomybė bendro turi tik tiek, jog šį Rusijos interesams ir neskaidriems užsakymams palankų projektą stumia Nepriklausomybę rėmusi TS-LKD, kurių dabartiniai lyderiai gręžiasi nuo ankstesniųjų vertybių. Dėl to Vyriausybės vadovai taip išsigando savo piliečių ir visaip koneveikia Krikščionių partijos pasiūlytą Seime referendumą, kuris apnuogins užmačias parceliuoti valstybę.
Derėtų priminti, jog tarptautinis konkursas buvo paskelbtas dėl strateginio investuotojo, o ne dėl reaktoriaus pardavėjo.
Per keletą metų nesuradus nei vieno investuotojo, kuris sutiktų prisiimti nors pusę finansinės rizikos, Vyriausybė pasirinko „Hitachi“ bendrovę. Tačiau ji yra ne investuotoja, o tik reaktoriaus pardavėja ir rangovė, kurią dar ketinama pamaloninti pelninga koncesijos sutartimi ir net elektrinės akcijomis.
Metų valstybės biudžeto dydžio elektrinės statybos užsakymas suteikiamas be realaus konkurso. Kiek yra išpūsta reaktoriaus ir visos statybos kaina galėsime tik spėlioti. Bet už viską apmokėsime mes – mokesčių mokėtojai, nes visiems mums, o ne „Hitachi“ užkrautos tikrosios strateginio investuotojo pareigos.
„Pakvipus“ galimybei „išmelžti“ iš valstybės milijardus, neverta stebėtis, jog nuostolingo VAE projekto propagandai jau išleista keletą kartų daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nei kainuos referendumo organizavimas, o atominės iniciatoriai visaip vengia viešų diskusijų ir skaidrumo.
Energetinei nepriklausomybei reikalingos jungtys
Nepriklausomybę nuo rusiškos elektros užtikrins 2015 metais numatoma užbaigti „NordBalt“ jungtis su Švedija, kuri leis pasiekti pigesnę Skandinavijos hidroelektrinių energiją. Tiek, kiek Lietuvoje gamintis elektros neapsimoka, ją pirksime daugiausia iš Šiaurės Europos šaltinių, kurie, be kita ko, šalies vartotojams 10-15 proc. atpigintų elektrą. Pavyzdžiui, liepą Suomijoje elektros kaina krito iki 4,7 ct/kWh ir buvo net 3,4 karto pigesnė, nei Lietuvoje, kuri kol kas turi ribotą prieigą prie Šiaurės šalių elektros tinklų.
Lietuvai reikalingos elektros ir dujų tinklų jungtys su Europos tinklais, o ne brangią elektrą gaminsiantis didelio galingumo atominis reaktorius, kuris užnertų Lietuvai finansinę kilpą ir, kaip per 2008 metų rinkimus teigė TS – LKD vedliai (žr. jų programos 119-120 psl), vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Lietuvai reikalingos elektros ir dujų tinklų jungtys su Europos tinklais, o ne brangią elektrą gaminsiantis didelio galingumo atominis reaktorius, kuris užnertų Lietuvai finansinę kilpą ir, kaip per 2008 metų rinkimus teigė TS-LKD vedliai, vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Vieno galingo reaktoriaus VAE dėl momentinės galios rezervavimo ir nekonkurencinės elektros pardavimo problemų taptų Rusijos energetinės monopolijos priedėliu ir tarnautų ne Lietuvos interesams. Dėl to TS-LKD rinkiminiuose priesakuose žadėta bet kokius mėginimus statyti galingą atominį reaktorių, koks dabar suplanuotas VAE, traktuoti „kaip nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas“.
Tačiau vertybinės politikos išsižadėję konservatorių vedliai ankščiau deklaruotų Rusijos energetinių interesų pavojaus jau nebemato...
„Gazprom“ minko mūsų valdžią
Jei šalies valdžia nebūtų dirbtinai vilkinusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, taip pat dujų jungties„LitAmber“ su Lenkija, jau būtume nepriklausomi ir nuo monopolinėmis kainomis tiekiamų rusiškų dujų.
Pasitelkus teisėsaugos institucijas, 2008 metais buvo nutrauktas valstybės ir privataus kapitalo pastangomis pradėtas pirmasis suskystintų dujų terminalo projektas, kuris jau būtų užbaigtas.
Vėl laimėjo „Gazprom“ ir jo ambicijų rėmėjai šalies valdžios sluoksniuose – jam pavyko išsaugoti kasmet po kelis šimtus milijonų litų monopolinio viršpelnio Lietuvos vartotojų sąskaita. Dabartiniai konservatorių lyderiai, kurie energetinę nepriklausomybę beprisimena tik prieš rinkimus, tik linkčioja pabrukę uodegą nuo 2002 metų, kai pritarė visiškam Lietuvos vartotojų pridavimui Rusijos monopolijai, pusvelčiui perduodant jai šalies strateginius dujotiekio vamzdynus ir galimybę, kiek panorėjus kelti mums kainas.
Prieš porą metų Energetikos ministerijai už palyginus nedidelę poros šimtų milijonų dolerių kainą buvo pasiūlytas panaudotas laivas, kurį pastačius jau dabar turėtume pigų suskystintų dujų terminalą. Tačiau vyriausybės vadovai realiu SGD terminalu su galimybe panaikinti Lietuvoje rusiškų dujų antkainius nesusidomėjo...
Keletą metų tuščiažodžiavę, kadencijos pabaigoje jie metėsi prie gigantinio milijardinio projekto – nusprendė Lietuvai išnuomoti labai brangų naują plaukiojantį laivą – saugyklą, už kurią per dešimt metų teks pakloti 1,8 milijardus litų. Toks SGD terminalas ženkliai pabrangins per jį įvežamas dujas ir menkai pakenks „Gazprom“ monopoliniams antkainiams.
Lietuvai trūksta ne pajėgumų, o pigesnių šaltinių
Kitą mėnesį Lietuvos elektrinėje pradės veikti naujas šiuolaikinis kombinuoto ciklo blokas, kuris pajėgs pagaminti tiek pat elektros energijos, kiek Lietuvai tektų iš VAE – apie 450 MW. Abiejų šaltinių elektros kaina būtų panaši (apie 25 ct/kw), bet naujasis Elektrėnų blokas kainuos dešimteriopai mažiau – tik 1.1 mlrd. litų, jo statybą, skirtingai nuo VAE, remia Europos Sąjunga.
Tačiau jo paskirtį – po Ignalinos AE uždarymo užtikrinti šalies vartotojų poreikius – valstybės vadovai netikėtai primiršo arba bando sumenkinti dėl numatomų jo kūrenimui esą rusiškų dujų. Derėtų nesipainioti bent šalies energetikos vadovams, kurie neseniai pasirašė sutartis ir pasižadėjo pastatyti galingą dujų terminalą 2014 metais, t.y. daug ankščiau nei VAE. Numatomo perviršinio realiems poreikiams SGD terminalo pajėgumo pakaktų ir keliems naujiems energoblokams.
Lietuva turi generuojamos elektros pajėgumų perteklių. Prireikus, vien Elektrėnų elektrinė žiemą pagamintų 1.2 karto daugiau elektros, nei suvartojame šalčiausiu laikotarpiu. Žinoma, jos elektra yra nekonkurencinga, bet taip pat neapsimokėtų gaminti elektros ir VAE, nes ji būtų taip pat daug brangesnė, nei prekiaujama elektros biržoje.
VAE elektra bus nekonkurencinga
Suplanuota vieno galingo reaktoriaus VAE gamintų daug brangesnę už rinkos kainą elektros energiją. Dabar elektros rinkoje Lietuva energiją perka po 14–17 cnt/kwh. Nuo 2014 – 2015 metų naujosios Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros tinklų jungtys ją bendroje „Nord Pool Spot“ biržoje palyginamosiomis kainomis nupigins iki 12- 15 ct/kwh.
Suplanuota vieno galingo reaktoriaus VAE gamintų daug brangesnę už rinkos kainą elektros energiją.
Tačiau VAE pagaminta elektra kainuotų Vyriausybės optimistiniu vertinimu 17-25 ct/kwh, o nepriklausomų ekspertų skaičiavimu – net 25-28 ct/kwh. Įvertinus galimai 1,5 karto didesnes už elektros rinkos kainą VAE sąnaudas, nesunku suprasti, kodėl per 5 metus VAE projektu nesusidomėjo nei vienas privatus investuotojas.
Visų investicinių vertinimų galutinė išvada yra panaši – šiame specifiniame Šiaurinės Europos regione, kuriai pigesnę elektrą gali patiekti Skandinavijos hidroelektrinės ir dotuojami nesaugūs Rusijos reaktoriai, neįmanoma pastatyti naujos konkurencingos vakarietiškos atominės jėgainės. Dėl to ir Europos Komisija prieš porą mėnesių diplomatiniu laišku, kurį Vyriausybė, deja, nuslėpė nuo šalies visuomenės, išreiškė abejones VAE ekonomine nauda, finansine našta ir net saugumo patikra.
Atsisakius VAE avantiūros, už dalį jai numatomų lėšų galėtume greitai pasistatyti dujų jungtį „LitAmber“ su Lenkija ir biokuro katilus šilumai gaminti. Taip 20-30 procentų atpigintume šalyje dujas ir šilumos energiją, tada ir daugiau elektros apsimokėtų gaminti prastovinčioje Lietuvos elektrinėje.
Kelias pavojingai Baltarusijos branduolinei ambicijai
Praėjusią savaitę A.Lukašenka pasigyrė ketinąs Baltarusijoje pastatyti net dvi rusiškas atomines elektrines. Baltarusijos prezidentas paskelbė, jog AE statybos jo šalyje priešininkai yra lenkai ir lietuviai. Tačiau mūsų reikalavimą nestatyti prie pat Lietuvos sostinės pavojingų branduolinių reaktorių jis dabar lengvai atmeta VAE pavyzdžiu: „ Jie patys ketina statyti savo atominę elektrinę, todėl tai jau konkurencija".
Baltarusijos diktatoriaus pripažinimas, jog VAE atveria jam galimybę Vilniaus pašonėje statyti nesaugius rusiškus atominius reaktorius turėtų padėti šalies valdžiai susivokti į kokį pavojų stumia nedidelę Lietuvą.
Šalies vadovai turėtų taip pat suvokti, kokią katastrofą Lietuvos likimui sukeltų branduolinė avarija dėl galimo teroro akto ar „žmogiškojo“ faktoriaus, kurio pasekmes po Fukušimos nelaimės vos įveikė viena galingiausių pasaulio valstybių Japonija. Branduolinė avarija ne tik sugriautų šalies ūkį, bet ir sunaikintų pačią Lietuvą.
Norisi tikėti, kad didelių pinigų kvapas neaptemdys politikų protą.
***
G.Vagnorius yra Krikščionių partijos pirmininkas
