-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Gintautas Kvietkauskas: Pameistrystė – pažangi, bet nepakankamai praktikuojama profesinio mokymo forma

Pameistrystė, įmonėms priimtiniausia profesinio mokymo forma, Lietuvoje pradeda atgyti. Tiesa, dar nepakankamai. Didžiosios įmonės jau naudoja pameistrystės mokymo modelį bendradarbiaudamos su LINPRA narėmis profesinio mokymo įstaigomis.
Gintautas Kvietkauskas
Gintautas Kvietkauskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Naujausias to pavyzdys – Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro ir medicininių kvėpavimo sistemų kūrėjos, gamintojos ir tiekėjos UAB „Intersurgical“ pasirašyta sutartis, kuri numato naudojant pameistrystės formą parengti įmonei reikalingus gamybos specialistus – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikus. Baigusiajam programą specialistui bus suteikiamas profesinio parengimo diplomas.

Pameistrystei vystyti trūksta ryžto tiek iš įmonių, tiek iš besimokančiųjų pusės

Iki šiol Lietuvoje jau buvo išbandytos įvairios profesinio tęstinio mokymo pameistrystės programos. Mokymą pameistrystės forma siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų ir 5 darbo rinkos mokymo centrai, iš kurių daugiausiai sutarčių su įmonėmis yra sudaręs Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras. Šią mokymo formą taiko ir kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 19 tūkst. moksleivių, besimokančių profesinėse mokyklose. 2015 metais tik apie 600 iš jų rinkosi pameistrystės mokymosi formą. Nors tai yra dvigubai daugiau nei 2014 m., tačiau vis dar per mažai, kad būtų pastebimas žymesnis progresas pramonei ieškant reikiamų specialistų.

Sektinu pavyzdžiu galima laikyti Vokietiją, kur net 60 proc. profesinio pirminio mokymo vyksta pameistrystės būdu. Gal todėl Vokietija yra įvardinama kaip vienas svarbiausių pramonės centrų pasaulyje ir Industrie 4.0 iniciatorė.

Pameistrystės skatinimui – 11 mln. Eur ES paramos

Sektinu pavyzdžiu galima laikyti Vokietiją, kur net 60 proc. profesinio pirminio mokymo vyksta pameistrystės būdu.

Skatinti įmones ir jų darbuotojus įgyti arba kelti kvalifikaciją pameistrystės būdu ragina ir Ūkio ministerija. Tam numatyta 11 mln. eurų ES lėšų, kurios bus skirtos įmonių darbuotojų mokymams, kvalifikacijai arba jos daliai įgyti ar tobulinti.

Paraiškas bus kviečiama teikti pagal priemonę „Pameistrystė LT“. O Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja, kad Lietuvoje iki 2023 m. ES paramos dėka amatą pagal pameistrystės programas įgis daugiau nei 10 tūkst. profesinių mokyklų absolventų. Pameistrystę aktyviai skatina ir LINPRA, įsteigusi konsultacijų bei mokymo paslaugas teikiančią VšĮ „InTechCentras“. Šis centras kartu su asociacijos narėmis profesinio mokymo įstaigomis artimiausiu metu numato mokyti plastikų liejimo mašinų operatorius ir metalo apdirbimo staklininkus.

Įmonėms išugdomi geriausi darbuotojai

Kodėl įmonės imasi pameistrystės skatinimo priemonių? Visoms inžinerinės pramonės įmonėms, o ir visai ekonomikai, pameistrystė yra labiausiai priimtina profesinio mokymo forma dėl daugybės priežasčių.

Tokiu būdu lengviau rasti žmones, kurie norėtų ugdyti savo įgūdžius ir tapti specialistais, kurių trūkumas jaučiamas inžinerinės pramonės sektoriuje. Darbuotojai šitaip mokosi greičiau ir tam turi didesnę motyvaciją, suvokdami, kad šios žinios ir įgūdžiai jiems tiesiogiai naudingi darbe.

Darbuotojai kur kas greičiau integruojami į gamybą ir kuria pridėtinę vertę. Be to, įmonė tampa patrauklesniu darbdaviu, didėja darbuotojų lojalumas ir jų pasitikėjimas tiek savimi, tiek įmone, kurioje dirba.

Pameistrystės mokymo būdu bus siekiama padidinti kvalifikuotų darbininkų pasiūlą ekonominiams sektoriams, susiduriantiems su darbo jėgos trūkumu.

Pameistrystė – ir pigesnė, ir efektyvesnė mokymo galimybė

Ilgainiui vis daugiau įmonių turėtų suprasti, kad pameistrystės modelis yra efektyviausias, siekiant aprūpinti ekonomiką kvalifikuota darbo jėga. Pameistrystės programose jau dalyvaujančios inžinerinės pramonės įmonės remia valstybės švietimo sistemą ir kooperuojasi su ja.

Taip bendradarbiaudamos įmonės ir mokymo įstaigos sukuria pigesnio, tačiau kur kas efektyvesnio mokymosi galimybę, kadangi nebelieka poreikio investuoti į praktinio mokymo vietas. Šitaip sutaupytas lėšas mokyklos gali skirti profesijos mokytojų atlyginimams didinti ir mokymo turiniui gerinti. Be to, toks specialistų rengimas leidžia mokymo įstaigai pradėti plėtoti aukštesnės vertės paslaugas: darbuotojų atranką, kvalifikacijos įvertinimą, periodinius mokymus, pažintinius seminarus.

LINPRA ir toliau skatins pameistrystės modelio taikymą kitose pirminio profesinio mokymo programose ir profesinėse mokyklose. Pameistrystės mokymo būdu bus siekiama padidinti kvalifikuotų darbininkų pasiūlą ekonominiams sektoriams, susiduriantiems su darbo jėgos trūkumu.

Gintautas Kvietkauskas yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius