Apie moterų gyvenimą Kaukaze didžioji lietuvių dalis tikriausiai žino iš senojo filmo „Kaukazo belaisvė“, kuriame pasakojami šauniojo Šuriko nuotykiai grobiant (o paskui – vaduojant) žavingą komjaunuolę.
Laikai pasikeitė, Gruzija stengiasi pasaulio akyse atrodyti vakarietiška valstybe (bent jau daugiau pažengusia nei kaimyninė Armėnija), siekia integruotis į Europą, tačiau koją kiša sustabarėjęs požiūris į moterų bei vyrų tarpusavio santykius. Pastaba: visame tekste pateikiama mano asmeninė nuomonė.
Kaip atpažinti laisvo elgesio merginą?
Ištraukos iš užrašų. Vasaris. „Kas bendro tarp apatinių padžiovimo balkone, rūkymo gatvėje ir vyriškos lyties svečių vėlų vakarą? Taip besielgianti mergina (moteris) yra kekšė. Taškas.
Tiesa, jei nesi gruzinė, viskas kiek kitaip. Tu gali apatinius pasidžiauti virtuvėje, nerūkyti iš viso, į tavo namus patekti gali būti sunkiau nei į Pentagoną. Tačiau jei esi iš vakarų – automatiškai priklausai laisvo elgesio merginų kategorijai. Nes europietės ir amerikietės miega su visais, visur ir visada.
Vakar buvau iškviesta „ant kilimėlio“ pas Mariną (šeimos, kuri tris mėnesius mums kambarį nuomavo, motina). „Inga, kas tie vaikinai, kur su jumis gyvena?“, – paklausė ji, turėdama omenyje du amerikiečius savanorius ir vieną prancūzą keliautoją, kurie pas mus svečiavosi šeštadienio vakarą. Na, reikia pripažinti, kad prancūzas liko nakvoti, nes iš vakarėlio grįžom paryčiais ir jis tiesiog norėjo sulaukti pirmo metro. Apskritai, vyrams čia galima beveik viskas: po parodomuoju šeimos portretu slypi tolerancija vyrų neištikimybei. Turėti meilužę – normalu ir priimtina
Žodžiu, turėjau aiškintis, kad su mumis jokie vaikinai negyvena, o svečiai buvo tik draugai ir nieko daugiau. „Inga, jūs galite pasikviesti svečių, bet tik tegu jie nelieka nakvoti. Žinai, svetimi žmonės, maža ką..“, – tęsė Marina.
Mintyse šią frazę greitai išverčiau į žmonių kalbą: „Mūsų šeima yra gerbiama ir nenorim, kad kaimynai imtų skleisti apie mus gandus“. Ir taip kalbėjo ganėtinai šiuolaikiškos šeimos atstovė – jos septyniolikmetės dukros vaikinas gyvena su jais (pastaba – vos merginai sukako 18, jie susituokė); vyras iš pirmos santuokos turi dar vieną dukrą. O dvidešimtmetis sūnus Latvijoje gyvena su beveik dešimčia metų vyresne blondine.
Vyrams monogamija netinka
Tokiais atvejais pavydžiu Sophiai, nes ji nešneka rusiškai, o niekas iš šeimynos nekalba angliškai.
Kai papasakojau šią istoriją kitai lietuvaitei, ji patvirtino – taip, kaimynai šneka. Tačiau nei ji, nei jos kambariokės nesiruošia keisti gyvenimo būdo ir imti varyti svečius vidurnaktį. Esą ar taip ar taip visos europietės yra k..vos – nesvarbu, kaip elgsiesi. Reikia tik nekreipti dėmesio į apkalbas.
Lenkaitė Karolina, savanoriaujanti Zugdidi, papasakojo kitą istoriją: ji išsiskalbė ir pasidžiovė apatinius savo balkone. Supratingosios kaimynės jai iškart paaiškino, kad taip daryti nevalia: tai reiškia tam tikrą pakvietimą į savo guolį. Nuo tada jos kambaryje atsirado virvė skalbiniams.
Rūkymas gatvėje – dar vienas tabu moterims. Jos gali rūkyti tik kavinėse arba savo namuose. Jokiu būdu ne gatvėje ar „maršrutkės“ rūkymo pertraukėlių metu. Tai leidžiama tik vyrams.
Apskritai, jiems galima beveik viskas: po parodomuoju šeimos portretu slypi tolerancija vyrų neištikimybei. Turėti meilužę – normalu ir priimtina. Tačiau žmonai meilužį!!! Gink Dieve, nuo tokios nuodėmės. „Jei mano mergina nueitų į kairę, aš jai negalėčiau atleisti. Mes, vyrai, esam kitokie – mus gamta taip sutvėrė, kad negalim kitoms moterims atsispirti. Mums reikia daugiau sekso“, – aiškino kavinėje sutiktas Giorgijus, 26–erių metų gruzinas.
Beje, šioje šalyje normalu tuoktis nuo draugystės pradžios praėjus vos keliems mėnesiams ar net savaitėms. Jei nėra pinigų vestuvėms – ne bėda. Vos pradėjus kartu gyventi, kaimynai ims nešti dovanas ir sveikinti sukūrus naują šeimą. (vienos buvusios savanorės iš Lenkijos patirtis)“
Merginimosi būdai
Verčiu savo užrašus toliau. Kovo mėnuo. “Apie Gruziją sklando legendos, kad čia nuotakos pagrobimas – įprastų įprasčiausia tradicija ir tokios Kaukazo belaisvės niekam negali pasiskųsti. Norėčiau visą tai paneigti, pasakyti, kad XX a. pabaigoje ir ypač XXI a. pradžioje tai nebevyksta, kad visa tai – tik nedraugiškų ir pavydžių kaimynų skleidžiamos apkalbos. Norėčiau, bet meluoti nesinori...
Prieš savaitę prie alaus bokalo iš trisdešimtmečio advokato Zazos išgirdau istoriją apie tai, kaip jo sesuo buvo pagrobta maždaug prieš dešimtmetį. Ji nenorėjo tekėti už savo gerbėjo (kažkelintos eilės pusbrolio), tai jis ją dukart prievarta pas save nusivežė. Pirmąkart merginą tėvui ir giminaičiams pavyko išvaduoti. Antrąjį kartą mergina nebeturėjo kur dingti – teko paklusti pagrobėjui. Man paklausus, kaip įstatymai traktuoja tokį žmonių grobimą, Zaza paprasčiausiai atsakė: „Ji už jo ištekėjo, ar ne? O su šeimos nariu niekas nesiteisia...“. Rezultatas – dar viena namų šeimininkė, auginanti vaikus, ir pražilęs, insultą patyręs tokios „nuotakos“ tėvas.
Bet po tokių istorijų gruzinai iškart ima tikinti, kad visa tai daugiau nevyksta, kad taip daro tik silpni ir savimi nepasitikintys vaikinai, kurie niekaip negalėtų priimti neigiamo merginos atsakymo.
Tuo tarpu normalūs vyrai merginų dėmesį bando užkariauti komplimentais. „Mes komplimentus sakyti mokam. Žinom, kad moterims tai patinka – kodėl gi ne? Mes matom, kad jūs esat pačios gražiausios, pačios geriausios, neįsivaizduojam pasaulio be moteriškų rankų. O komplimentais tai išreiškiam. Vienintelis dalykas, kurį turi išmokti – neįsimylėti nė vieno, dėl jo gražių žodžių“, – man aiškino mūsų mentorius Giorgijus, kai pasakiau, kad mane dažnai trikdo jo ir kitų pastovūs komplimentai ir mieli žodeliai.
Lygybė pagal moteris
Tačiau savo ruožtu šios meiliais žodeliais lepinamos, komplimentais ir tostais maitinamos moterys ir merginos yra visu laipteliu žemiau, nei vyrai. Taip, jos yra gerbiamos. Taip, jos yra mylimos. Bet šeimoje svarbesni yra vyro, o ne moters norai. „Manau, kad šeimoje viskas turi būti taip: 60 proc. lemti vyro balsas ir 40 proc. moters. Visų pirma vyrui turi būti gerai, o paskui tik man. 50 ir 50? Nemanau, kad tai įmanoma ir būtina“, – užsieniečių savanorių suorganizuotoje diskusijoje apie lygias teises savo poziciją gynė dvidešimtmetė Tinatin.
Tos pačios diskusijos metu užėjus kalbai apie nekaltybės praradimą iki vestuvių, vos vienas kitas vaikinas bei mergina (iš keliolikos dalyvavusių jaunų gruzinų) pasisakė už tai, kad mergina "gali būti patyrusi" iki santuokos. Tuo tarpu tai, kad vaikinui seksualinė patirtis būtina, patvirtino beveik visi (išskyrus vieną, kuris tikino, kad Biblijoje teigiama, kad tiek vyras, tiek moteris iki vestuvių turi susilaikyti nuo sekso). Nenuostabu, kad šioje šalyje viena populiausių plastinių operacijų yra mergystės plėvės atstatymas...
Kita medalio pusė
Tačiau ten, kur vyrauja mačo kultas, ten lygiai taip pat sėkmingai klesti supermoteriškaičių bendruomenė. Nuo pat mažens mergaitės yra sėkmingai lepinamos (teisybės dėlei – berniukai irgi. Vaikų kultas čia klesti). Mama ir tėtis bučiuoja jos kojytes, tenkina kiekvieną užgaidą, tiek, kiek leidžia piniginė.
Paskui jos suauga. Tampa paauglėmis. Pastebėjimas: gruzinai greičiau bręsta (tikriausiai todėl, kad trumpiau ir gyvena), todėl jau trylikinių mergaičių veidus puošia makiažo sluoksnis, ausyse žvilga auksiniai auskarai. Jos kaukši aukštakulniais, vilioja aplinkinius siaurais džinsais aptemptais užpakaliukais. Ilgi išpuoselėti juodi plaukai, juodos blizgančios akys – tiesiog svajonių moterys. Na, bent jau save tradiciniais vadinantiems gruzinams.Manau, kad šeimoje viskas turi būti taip: 60 proc. lemti vyro balsas ir 40 proc. moters. Visų pirma vyrui turi būti gerai, o paskui tik man. 50 ir 50? Nemanau, kad tai įmanoma ir būtina, - aiškino jauna gruzinė
Supermoteriškaitėms toli iki „famme fatale“ – kad ir kokios super būtų, vis vien lieka moteriškaitėmis, kurios, vos tik jų pirštą papuošia aukso žiedas, tampa viena iš „supermamyčių“ klubo atstovių. Ir tai atsitinka gana greitai – nieko nestebina vedybos sulaukus vos aštuoniolikos ar dvidešimt dvejerių.
Po vestuvių pasaka baigiasi – jos tampa moterimis, iš princesių virsta kažkuo, tarp nusivylusių namų šeimininkių ir barbių devyndarbių, turinčių pasirūpinti būriu vaikų, amžinai alkanu vyru ir tuo pačiu prisidėti prie šeimos išlaikymo.
Prieš neištikimybę užmerkiamos akys
Savo dvidešimt penktąjį gimtadienį jos pasitinka ant kelių sūpuodamos poros metų sūnelį, plačiomis suknelėmis slėpdamos po širdimi užsimezgusią naują gyvybę. Vogčiomis rūkydamos tualete darbo vietoje (pasikartosiu – juk moteriai taip netinka cigaretė!!) tikriausiai kartais ima ilgėtis tos trumpos jaunystės, kai jos vis dar buvo princesės, svajojančios apie riterį ant balto žirgo (ar juodame mersedese). Ir augina ateinančią princesių kartą, ruošdamos jas patenkinti visas vyro užgaidas, visus jo norus, nes jis pasaulyje svarbiausias – užtenka prisiminti aukščiau minėtos Tinatin mintis apie moterų ir vyrų lygybę.
Ambicijos pamirštamos, taip pat kaip ir apdulkėjęs Tbilisio universiteto diplomas kažkur tolimame stalčiuje. Jos dirba daug, tačiau mažai apmokamą darbą – juk vyrai turi būti labiau vertinami, argi ne tiesa? Svarbiausia – jaukus namų židinys ir laimingas sutuoktinis. Na ir kas, kad pastarasis ne kartą nuklysta „į kairę“ – tikra gruzinė moteris juk žino, kad jis sugrįš pas ją, nes tik čia jis gaus iki soties prisikirsti pačio skaniausio chačapuri, bus palepintas naminiu pyragu ir galės laisvalaikiu pažaisti su savo atžalomis.
Jos žino, kad nors yra gražios, tačiau trapios ir be vyrų išgyventi negalėtų. Ne taip, kaip tos pasileidusios ir šeimos vertybių negerbiančios vakarietės – joms juk svarbiau geras meilužis ir karjera nei sekmadieniniai šeimos pietūs...
Svarbiausia - kad mergina gerai praleistų laiką
Žinoma, Gruzijoje yra ir gerų dalykų, kurių pasigendu Lietuvoje: vaikinai visada išties pagalbos ranką, padės pasinešti kuprinę, įsuks elektros lemputę, autobuse ar metro užleis sėdimą vietą, o restorane net nekils klausimas, kam apmokėti sąskaitą.
„Kol už stalo yra gruzinų, tu už savo alų nemokėsi. Gali net nebandyti tų monetų skaičiuoti. Taip, pritariu, moterys irgi uždirba, jos irgi turi savo pinigų. Bet čia, kaip pasakius... Garbės reikalas, supranti? Jei mergina pati už save susimoka, taip pažeidžiamas mūsų orumas. Net jei visiškai neturėtume pinigų ir norėtume jus kur nors pasikviesti, verstumėmės per galvą ir šlamančių sukrapštytume. Svarbiausia, kad jūs gerai praleistumėte laiką. Taip, kai esam su draugais, sąskaitą apmokame bendrai. Nori mokėti už savo alų? Galbūt po kokio penkto karto, kai susitiksim, jau būsim gerai susidraugavę ir galėsim už viską mokėti bendrai“, - taip man aiškino Pako iš Tbilisio, kai užsinorėjau pati užsimokėti už alaus bokalą.
Bet jei reiktų rinktis, ar būti gerbiama vyro išlaikytine, ar jo lygiaverte (ir ne ką mažiau gerbiama) pašnekove bei drauge, rinkčiausi antrąjį variantą.
