Jei švietimo ir mokslo ministras neatidės vienai kitai valandėlei į šoną aukštojo mokslo reformos reikalų ir neatkreips dėmesio į tai, kaip ruošiamasi ugdyti mūsų vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tai po 20 metų (o gal anksčiau) G.Steponavičiaus įpėdiniams teks rašyti potvarkius, kad reikia adaptuoti „prie laiko realijų“ lietuvių liaudies patarles, pasakas, dainas arba išmesti jas iš mokymo programų.
Tokia išvada kyla pavarčius „Gender Loops“ programą, kuri skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, t. y. darželiams. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad projekto „Gender Loops“, kurio dalis yra ši programa, tikslai kilniausi: siekiama įgyvendinti lyčių lygybės integravimo strategijas mokymo institucijose, tarp jų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kiekvienas besirūpinantis visuomenės sveikumu žmogus sutiks, kad mūsų bendruomenėje yra nemažai patriarchalinio mąstymo apraiškų.
Tikrai būtų puiku, kad jau darželiuose vaikai išmoktų pagarbos kitai lyčiai, kad formuotųsi mažylių suvokimas, jog tarp skirtingų lyčių egzistuoja partnerystė, bendrystė, o ne konkurencija ar agresija. Atrodytų, tai turėtų paryškinti programa, kuri siekia įgyvendinti lyčių lygybę.
Darželinukams siūloma nagrinėti pasaką, kurios tema: „Du princai įsimyli vienas kitą... Abu princai susituokia ir tampa karaliumi ir karaliumi.“
Tačiau viešai internete prieinamame programos priemonių rinkinyje keliami tokie uždaviniai: „patikrinti ir patvirtinti naujas knygas vaikams, taip pat išnaikinti literatūrą, kuri neatitinka lyčių lygybės standarto“. Prieš keletą metų plačiai nuskambėjo žinia, kad Turkijoje Švietimo ministerija pasirūpino Vakarų klasikos kūrinius perrašyti taip, kad mokiniai geriau juos suprastų. „Vardan Alacho, duok man truputį duonos“, – kreipiasi Pinokis į tėvą Karlą. Amerikiečių neklaužada ir išdykėlis Tomas Sojeris turkiškoje versijoje pavirto pavyzdingu berniuku musulmonu Tomdžiku, kuris rūpestingai darbuojasi darže ir studijuoja Koraną. Sakysite – absurdas? Lietuvoje kažkam knieti išnaikinti literatūrą, kuri neatitinka lyčių lygybės standarto.
O kas siūloma vietoj jos? Pagal metodikoje dėstomą logiką, ko gero, pasaka apie miegančiąją gražuolę ir princą kuria „ribojančius lyčių stereotipus“. Juk jie skatina „vaikus nuleisti rankas tam tikrų kelionių atradime.“ Darželinukams siūloma nagrinėti pasaką, kurios tema: „Du princai įsimyli vienas kitą... Abu princai susituokia ir tampa karaliumi ir karaliumi.“
Mažyliams kuriami užsiėmimai, per kuriuos vyksta pasikeitimas lyčių vaidmenimis ir kostiumais, vaikai turi prieiti prie išvados: „Mano broliui patinka segėti sijonus!“ Ataskaitoje sakoma, kad Ispanijoje esančioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje „CEIP Agora“ buvo organizuojamas skirtingo rengimosi seminaras, per kurį vaikams suteikiama galimybė peržengti „lyties apribojimus“ niekam iš grupės neprimenant, jog tai nepriimtina.
Projekto ataskaitose minima, kad pagal šias programas jau apmokyti kai kurių vaikų darželių auklėtojai Vilniuje, Klaipėdoje ir Marijampolėje. Be to, kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos metodikas jau taiko savo darbe. Taip pat numatyta šias programas diegti švietimo sistemoje per Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programą.
Kitaip kaip sistemingu lyčių sampratos naikinimu ir suvienodinimu šio projekto neišeina pavadinti. Tokių metodikų žalingumas sveikos mąstysenos žmogui nekelia abejonių. Juk toks „lyčių lygybės įgyvendinimas“ gali žaloti vaikų psichinę sveikatą ir sukelti lytinės tapatybės sutrikimą vaikystėje, kuris yra įtrauktas ir į tarptautinį ligų klasifikatorių. Jei šios programos įgyvendinimas nebus sustabdytas, tėčiams beliks atsargoje turėti atsakymą ir į klausimą: „Tėti, kodėl tu nedėvi sijono?“
