Deja, Lietuvai šių teigiamų tendencijų importuoti nepasisekė. Geras naujienas apie krentančią pinigų kainą Vakaruose užgožė vidiniai Lietuvos ekonomikos rūpesčiai: prastėjantys pramonės ir kitų į vidaus rinką orientuotų sektorių rodikliai, sparčiai didėjantis nedarbas. Visas šias negandas atspindėjo per Kalėdas dviženklę ribą kirtusių Vilniaus tarpbankinės palūkanų normos dinamika. Nors VILIBOR, pakišusi piktybišką kalėdinę „dovanėlę“ pasiskolinusiems litais, šiek tiek atslūgo, tačiau jų sukuriama palūkanų našta vis dar išlieka didžiulė.
Vertinant statistinę informaciją, pastebima, kad namų ūkiai jautriai reagavo į išaugusias paskolų litais palūkanų normas ir aktyviai refinansavo turimas paskolas litais į eurus. Šiuo metu paskolos litais sudaro apie 40 proc. visų Lietuvos namų ūkių įsiskolinimų, nors prieš metus šis rodiklis siekė net 53 proc. Šiek tiek didesnio aktyvumo kreditavimas litais sulaukė padažnėjus gandams apie nacionalinės valiutos devalvaciją, tačiau pastarųjų namų ūkių apsidraudimo nuo valiutos rizikos kaina, išaugus VILIBOR, tapo ypač didelė.
Kita vertus, kylančios palūkanų normos yra geros naujienos devalvacijos nepabūgusiems indėlininkams – Lietuvos banko duomenimis, naujų indėlių litais vidutinės palūkanų normos lapkritį siekė 7,1 proc., t.y. virš 2 proc. punktų daugiau nei pernai pirmojo pusmečio pabaigoje. Palūkanų norma, taikoma naujiems indėliams eurais, per tą patį laikotarpį neišaugo. Nepaisant to, bendra namų ūkiams išduotų indėlių suma mažėjo tiek praėjusių metų spalį, tiek lapkritį. Tai lėmė finansų krizės protrūkio tarptautinėse rinkose atgarsiai ir augantis pesimizmas Lietuvoje.
