Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Taip atsikirsčiau tiems, kurie jau sukioja smiliumi apie smilkinį. Neva, na kokie čia katino sapnai, kokios pergalės?
I dalis (optimistinė). O kodėl ne? Po stebuklo, kurį sukūrė „Lietuvos rytas“ Europos taurės finale (nugalėjo Maskvos „Chimki“, kurio biudžetas 10 kartų didesnis), jau nebegalioja argumentas, kad mes turime per mažai pinigų. Žmogus ir daina svarbiau nei biudžetas?
Pinigai. Galbūt kartais. Priminsiu, kad Dimai Bilanui pergalė kainavo apie 1 mln. eurų, o kiek per paramos koncertą surinks Sasha Son , kol kas sunku prognozuoti. URM prezentacijai skyrė 40 tūkst. litų. Ačiū.
Beje, Jeronimo Miliaus biudžetas siekė 80 tūkst. litų. Apie pusę šios sumos skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Sashos įvaizdis. Manau, jis turėtų patikti ir merginoms, ir uniseksiniams „Eurovizijos“ vaikinams. Auskaras, skrybėlė, dailus veidas, jaunystė – viskas, ko reikia. Nebent gražuolis norvegas sužibėtų dar ryškiau.
Jausminga lyriška daina. Na, kuo Sasha blogesnis už Dimą Bilaną? Nebent tuo, kad nepadoriai nesivolioja ant žemės dainuodamas ir neturi asmeninio čiuožėjo. Sasha – subtilesnis, bet jo tikrasis vardas juk irgi Dima... O tai geras ženklas.
Lemtis. Iki šiol beveik niekada nelaimėjo atlikėjas, kuriam vienbalsiai buvo skiriama pirma vieta. Tarkime, kadaise šveicaras DJ Bobo net į finalą nepateko. Nenustebčiau, jei taip pat nutiktų ir Patriciai Kaas. O Sasha kol kas nėra mylimas lažybų kontorose...
Daugiakalbystė. Dima puikiai kalba rusų, anglų kalbomis, nes gyvena užsienyje. Nuostabu, jis tikra dovana „Eurovizijos“ žurnalistams!
Pranašai. Astrologė Valdemara Sashai Son nežada katino dienų, bet neatima ir vilties sulaukti stebuklo. „Dabartinėje situacijoje jo laukia tik didžiulis darbas, stebuklai kelionėje, viena stebuklinga ašara ir vienas stebuklingas bučinys. Kaip norite, taip supraskite“, – intriguoja Valdemara.
II. Dalis (pesimistinė). Gal čia ir pakaks fantazuoti. Dabar pasižiūrėkime, koks šokas ištiktų A.Kubiliaus Vyriausybę, jei kitąmet reikėtų rengti „Euroviziją“ Lietuvoje. Kur gauti mažų mažiausiai 50 mln. litų blizgučių ir lazerių šou, kai Gatvės muzikos dienai vos vos sukrapštome?
Taigi „Eurovizija“ būtų baisiau nei VEKS, nes krizė dar nebus pasibaigusi, Lietuvą smaugs biudžeto deficitas. O vamzdžių, puošiančių Nerį, „Eurovizijai“ nepanaudosi. Valdovų rūmų – taip pat.
Kitas klausimas – kur sutalpinti vidutiniškai 20 000 žiūrovų (tiek tilpo Belgrade, tiek telpa ir Maskvoje).
„Siemens“ arenoje šiaip taip susispaustų ne daugiau kaip 12 500 žiūrovų. Jei tai pavyktų, susidurtume su kitu iššūkiu. Kaip sutvarkyti aplinką, kad Vilnius užsienio turistams nebadytų akių senuku „Žalgirio“ stadionu (čia skausmingai prisimenu V.Dirmeikio į majonezą investuotus futbolo pinigus), Naujininkais ir duobėtomis gatvėmis, kurių remontui skirtų pinigėlių taip pat mažėja. Negi tektų aptverti teritoriją nuo „Akropolio“ iki „Siemens“ arenos ir iš jos užsieniečių neišleisti?
Pabandykime įsivaizduoti ir dar skausmingesnį dalyką: kaip į „Euroviziją“ Vilniuje susirinktų visų vaivorykštės spalvų publika. Jei neskristų per Rygą (iš viso 53 kryptys) ar Palangą (o, neduokdie, per Karmėlavą), tektų važiuoti automobiliu. Vienas įspūdingiausių eurovizinės kelionės momentų būtų lenkiški kelio ženklai „Koleji“ ir „Peszi“. Ilgam prisimintų, panašiai kaip prancūzai Kauno futbolo stadioną, šiek tiek tinkamą ir futbolui.
Yra ir kitas būdas – traukiniu Maskva–Vilnius. Įspūdingiausias tokios kelionės momentas, kiek prisimenu, yra 5 val. ryto į kupė įvirstantys Baltarusijos muitininkai ir reikalaujantys deklaruoti fotoaparatą (kadaise reikalaudavo ir mobiliojo telefono dokumentų bei kitų absurdiškų dalykų).
Taigi pergalė „Eurovizijoje“ Lietuvai būtų katastrofiška antireklama. Dar ne laikas maudytis eurovizinės šlovės spinduliuose. Tačiau Dimai, Sashai ir „Pasiklydusiam žmogui“ vis tiek nuoširdžiai linkiu sėkmės. O gal šįkart mums pasiseks? Antraip teks statyti aerodromą ufonautams. Bet tai jau kita tema.
