Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Julita Varanauskienė: Vaikų kišenpinigiai — tarnas ar mokytojas?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Julita Varanauskienė Vaikų kišenpinigiai— vienas iš būdų, kaip pinigų srautas iš tėvų teka vaikams. Įvairių šalių tyrėjai yra nustatę, kad mažesniems vaikams dažniausiai duodamos nedidelės sumos ir gana nereguliariai (pagal poreikį). Vaikams augant didėja ir vidutinė kišenpinigių suma, ir reguliarumas. Visgi tėvai elgiasi nevienodai.

Skirtingi tėvai skirtingai renkasi amžių, nuo kada pradeda duoti vaikams pinigų, kuriuos šie gali išleisti savarankiškai, skiriasi kišenpinigių sumos, jų davimo periodiškumas, skiriasi ir priežastys, kokiu pagrindu vaikams duodami pinigai, ir tikslai — dėl ko.

Kišenpinigiai — ne tik kanalas, kuriuo pinigai iš tėvų teka vaikams, bet ir ugdymo priemonė. Vieni kišenpinigius vaikams duoda todėl, kad šie labiau stengtųsi. Pavyzdžiui, siektų gauti geresnius pažymius mokykloje, daugiau pagelbėtų buityje. Kad išmoktų, jog pinigai uždirbami, o už gerus rezultatus arba bent jau už nuoširdžias pastangas — atlyginama.

Tačiau čia galima sulaukti ir netikėtų rezultatų: jei vaikas gaus pinigus už gerus pažymius, jis išmoks siekti ne žinių, o pinigų. Arba, gavęs daugiau pinigų, vaikas turės daugiau galimybių ir pagundų pramogauti. Taip nebeliks laiko sistemingai mokytis ar nuolat padėti namuose...

Kišenpinigiai — ne tik kanalas, kuriuo pinigai iš tėvų teka vaikams, bet ir ugdymo priemonė.

Kiti kišenpinigius vaikams duoda todėl, kad taip reikia, kad ir kiti tėvai duoda. Kad vaikai išmoktų, sužinotų, kas kiek kainuoja, galėtų savarankiškai nueiti į parduotuvę ir savarankiškai leisti pinigus.

Nebėgiosi juk su pinigine paskui vaiką iki šis suaugs — nupirkti mokykloje pietus ar bilietą į kino teatrą, kur vaikas išsiruošė su draugais. Tačiau čia irgi tyko pavojus.

Paauglystėje vaikai daugiau laiko — mokykloje ir po pamokų — praleidžia su draugais, o ne su tėvais. Nebus gerai, jei vieninteliais mokytojais, patarėjais, pavyzdžiais, kaip leisti pinigus, taptų draugai. Olandų mokslininkai nustatė, kad nors paaugliai — vaikinai ir merginos — iš tėvų gauna panašias vidutines kišenpinigių sumas, vaikinai alkoholiui išleidžia maždaug dvigubai daugiau negu merginos. Tuo tarpu merginos daugiau negu vaikinai išleidžia drabužiams, kosmetikai, mažiau sutaupo.

Dar kiti tėvai kišenpinigius vaikams duoda, kad šie išmoktų planuoti išlaidas ir, kas dar svarbiau, — taupyti, t.y. neišleisti visų pinigų pirmai progai pasitaikius. Kad išmoktų suvaldyti impulsyvius norus vardan svarbesnių poreikių. Nustatyta, kad vaikai maždaug nuo dvylikos metų jau supranta, kad gali patys kontroliuoti pinigus ir jau geba planuoti ir taupyti ilgesnį laiką.

Ar gali kišenpinigiai išmokyti taupyti? Nėra nustatyto ir moksliškai pagrįsto tiesioginio ryšio tarp kišenpinigių gavimo vaikystėje patirties ir polinkio taupyti. Viena vertus, tą labai sudėtinga būtų padaryti, kita vertus, kišenpinigių daromos įtakos negalima atskirti nuo kitų veiksnių, formuojančių polinkį taupyti.

Vaikai maždaug nuo dvylikos metų jau supranta, kad gali patys kontroliuoti pinigus ir jau geba planuoti ir taupyti ilgesnį laiką.

Tarp tokių veiksnių — ir paties jauno žmogaus įgimtos ir įgytos savybės: lytis, pasiekimai mokykloje, planai pabaigus mokyklą.

Kanados mokslininkai prieš penkerius metus netgi nustatė ryšį tarp paauglių polinkio taupyti ir mėgstamo muzikos stiliaus. Trumpai apibendrinčiau šį tyrimą taip: jei paauglys mėgsta „maištaujančią“, vyresniems nelabai suprantamą muziką (minimi netgi muzikos stiliai — hiphop, dance, house, industrial ir pan.) , tai bus stipresnis jo polinkis leisti, o ne taupyti pinigus. O tie paaugliai, kurių mėgstama muzika priimtina ir vyresniems žmonėms (klasikinė muzika, pasaulio muzika, šiuolaikinis rokas, alternatyvioji muzika ir pan.), yra labiau linkę taupyti. Žinoma, muzika nėra priežastis, bet veikiau kitus dalykus atspindintis požymis.

Kita veiksnių, formuojančių elgseną, grupė siejama su tuo, ar jauni žmonės turi reikalingas priemones. Jei vaikas jau ankstyvoje vaikystėje turėjo taupomąją sąskaitą, tai didesnė tikimybė, kad santaupų jis turės ir suaugęs. Ir ne tik todėl, kad į tą sąskaitą kažkas kažkada įdėjo pinigų, bet ir todėl, kad gana jauname amžiuje vaikai supranta, kad sąskaitoje pinigai labiau apsaugoti nuo impulsyvių pagundų.

Vis tik kaip svarbiausią dalyką, darantį įtaką vaiko, o paskui jauno žmogaus požiūriui į pinigus, jo įpročiams ir įgūdžiams, mokslininkai mini šeimą — aplinką, kurioje vaikas mato, kaip elgiasi tėvai ir mokosi iš jų. Vadinasi, vien tik įdėti pinigų vaikui į kišenę neužteks, norint, kad jis išmanytų, kaip tvarkytis su pinigais.

Julita Varanauskienė yra SEB banko Šeimos finansų ekspertė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min