Yra viso labo dvi priežastys, kodėl valstybės tarnautojas tokiu tampa ne rinkimų būdu: pareigybė arba pernelyg reikšminga, kad rizikuotume išsirinkti nepakankamą profesionalą, arba pareigybė pernelyg nereikšminga, kad švaistytume resursus rinkimams.
Peržiūrėkite Vietos savivaldos įstatymą. Suraskite mero funkcijas. Įsitikinkite, kad ten nėra nieko tokio, kas reikalautų miestelėnų konsensuso. Naujasis meras neturės lemiamos įtakos reikšmingiems procesams, jis bus tik dar vienas svarbą imituojantis sraigtelis.
Dar vienas, bet savivaldą darnia sistema paverčiantis sraigtelis? Ne, nėra priežasčių, kodėl toks sraigtelis galėtų pagerinti miesto valdymo kokybę.
Naujasis meras neturės lemiamos įtakos reikšmingiems procesams, jis bus tik dar vienas svarbą imituojantis sraigtelis.
Daugiau demokratijos? Man tai skamba kaip vienas iš pasiteisinimo „tai ne korupcija, tai – dalies rinkėjų interesų atstovavimas“ prekursorių.
Sutinku, yra ir stipresnis argumentas: „o kodėl ne?“. Išties: negi žmogus nenusipelno išsirinkti mero? Gerai, gerai: nusipelno. Žmonės turi gerai jaustis ir mero išsirinkimas gali būti sėkminga laimės formulė ir versija.
Bet taip ir parašykite aiškinamajame rašte: šio Įstatymo pataisų tikslas – psichologinis komfortas. Kam meluoti sau: ne kokybines permainas garantuoja šis sprendimas, o saviapgaulę, kad renkamas meras grąžina galią rinkėjams. Savivaldos sistemos pakeitimai neturi savy potencialo sukurti vertę didesnę už kainą.
