Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jurgis Razma: Šalies biudžetas rengiamas chaotiškai

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jurgis Razma Seime svarstant kitų metų biudžeto projektą bene pirmą kartą neaiškus buvo pats diskusijos objektas. Tradiciškai turėtų būti aptariamas biudžeto projektas, kurį pateikė Vyriausybė, kurį premjeras iš tribūnos skelbė esant atsakingai parengtu, bet netrukus projektas ir jį lemiantys Vyriausybės apsisprendimai dėl mokesčių valdančiųjų koalicijos politinės tarybos pareiškimais neatpažįstamai pasikeitė.

Staiga susigriebta, kad Vyriausybė nenumatė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, nenumatė atlyginimų didinimo mažiausiai uždirbantiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams, atsikvošėta, kad per daug skaudus būtų PVM lengvatos šildymui panaikinimas.

Šie valdančiųjų „praregėjimai“ atsirado ne be opozicijos įtakos. Mes ne kartą viešai priminėme, kad net juodžiausiais krizės metais, kai teko daug ką mažinti, PVM lengvata šildymui buvo palikta, o liberalai įregistravo projektą dėl šios lengvatos pratęsimo.

Su frakcijos kolega Rimantu Dagiu įregistravome Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, siūlančias didinti atlyginimų koeficientus mažiausias kategorijas (iki dešimtos) turintiems valstybės tarnautojams. O dėl MMA – patys Darbo partijos atstovai susigriebė, kad neturės prieš savivaldybių rinkimus ką pasakyti rinkėjams, prieš Seimo rinkimus įtikėjusiems, kad šiuo metu MMA jau turėtų būti 1509 Lt.

Darbiečių deleguota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Vyriausybės posėdyje tvirtinant biudžeto projektą dėl MMA didinimo klausimo nekėlė, net nepasirūpino, kad biudžeto projekte atsirastų lėšos, kurių reikia dėl šių metų rudenį atlikto MMA didinimo.

Nepaisant minėtų aplinkybių dar tenka formaliai vertinti pirminį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės biudžeto projektą, kurį pagal daugelį neigiamų aspektų prilyginčiau nebent 2008 metais pateiktam biudžeto projektui. Tuomet nueinanti Gedimino Kirkilo Vyriausybė jį teikė visiškai atmestinai, suprasdama, kad pačiai nereiks jo vykdyti.

Prisimename, kad po to tam pačiam Rimantui Šadžiui teko aiškintis, kodėl nuslėpė finansų krizės artėjimą signalizuojančias Finansų ministerijos specialistų parengtas makroekonomines prognozes. Dabar toks pasikartojimas negresia, nes finansų ministras pakeitė prognozes teikiančio departamento vadoves.

Dabartinė Vyriausybė, atrodo, turėtų planuoti, kad šį kartą biudžetą jai teks įvykdyti, ir, panašu, tai ketina padaryti skubiai pateikus Fiskalinės drausmės ir Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas.

Dabartinė Vyriausybė, atrodo, turėtų planuoti, kad šį kartą biudžetą jai teks įvykdyti, ir, panašu, tai ketina padaryti skubiai pateikus Fiskalinės drausmės ir Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas.

Pastaroji išties verta dėmesio: „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas“.

Komentaras čia paprastas: panašiai kaip su Fiskalinės drausmės įstatymu – jeigu biudžetas prieštarauja įstatymui, tai pagal valdančiuosius turi būti taisomas ne biudžetas, o įstatymas. Toks socdemų supratimas apie biudžetinę drausmę...

Išlaidos iš skolintų lėšų (iš biudžeto asignavimų) taip pat didina deficitą, todėl Vyriausybės teisė skolintis turi būti apribota iki labai konkrečių dalykų: Seimo patvirtino deficito finansavimui, anksčiau išleistos skolos perfinansavimui, iždo pinigų srautų subalansavimui dėl ES lėšų prasilenkimo (kadangi pirma turi išleisti savus pinigus, o tik tada Europos Komisija (EK) kompensuoja (tai gali prasilenkti laiko požiūriu, nors biudžetui galutinės įtakos nepadaro), o taip pat tiems dalykams, kurių iš anksto neįmanoma numatyti, pavyzdžiui įmokoms į ES biudžetą, kurių papildomi reikalavimai kartais pateikiami einamųjų metų gruodį ir to niekaip nenumatysi.

Dėl tų pačių motyvų leidžiama skolintis palūkanoms mokėti, nes palūkanų pokyčiai gali būti staigūs ir neprognozuojami. Bet visi tokie dalykai, kurie nėra perfinansavimas ir piniginių srautų valdymas, didina deficitą, realiai yra už biudžeto esančios išlaidos, kurios viršija Seimo patvirtintas išlaidas.

Tai realiai perlipa Seimo išimtinę kompetenciją tvirtinti biudžetą. Tiesa, skolinimosi tikslus pats Seimas Vyriausybei ir patvirtina, tik klausimas – ar jis žino, kokiems tikslams suteikia teisę skolinti ir kokią deficito padidinimo riziką slepia „Vyriausybės teisė skolintis“?

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą (BSĮ) numatyta, kad tokių „užbiudžetinių išlaidų“ neturėtų būti. Jeigu Vyriausybė nori kažkam išleisti skolintas lėšas, tai turi bandyti jas susiplanuoti ir įtraukti į asignavimus, o tai reiškia, kad tokioms sumoms būtų taikomos išlaidų augimo ribojimo taisyklės.

Vadinasi, jeigu Vyriausybė jaučia riziką, kad reikės metų pabaigoje primokėti į ES biudžetą papildomai lėšų, ji turėtų tai asignavimuose susiplanuoti ir, turint mintyje išlaidų bendro augimo apribojimą, mažiau erdvės lieka kitoms „fantazijoms“. Dabar, jei bus priimta minėta pataisa, finansų ministras gali ir apskritai įžūliai per mažai planuotis tų išlaidų, žinodamas kad visada galės pasiskolinti. Žodžiu, valdantieji „atsibudo“ ir pamatė, kad įstatymas trukdo „kūrybingam biudžetui“, tai naikina trukdžius.

Bet ir be aptartos naujos BSĮ pataisos mes sakėme, kad biudžetas nesubalansuotas. Pasižiūrėkime į planuojamų įplaukų dalį. Prie panašaus kaip šiemet ekonomikos augimo – apie 3 proc. (galėsim džiūgauti, jei jis toks bus, jei nebus rimtesnio poveikio mūsų ekonomikai dėl Rusijos sankcijų ir blogėjančios padėties kai kuriose kitose mums svarbiose rinkose) įplaukų augimas planuojamas tris kartus didesnis nei šiemet. Vyriausybė giriasi, kad vykdo šių metų biudžeto įplaukų planą, bet pasižiūrėkime, tas planas rodo, kad numatytas įplaukų augimas – tik 2,1 proc., o kitais metais pagrindinių mokesčių – PVM, akcizų – planuojamas augimas yra net 6 proc. Kokiu būdu toks stebuklas gali įvykti?

Žinoma, galima sakyti, kad „šešėlyje“ plaukioja apie 30 mlrd. litų. Atrodytų, kas čia ypatinga Vyriausybei pasemti iš ten keletą milijardų. Tačiau žiūrėdamas į Vyriausybės veiksmus dėl mokesčių administravimo, nematau nė mažiausio pagrindo to tikėtis.

Tokie epizodiniai veiksmai, kaip vizitas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), nieko nesprendžia. Galima manyti, kad svarbiausias to tikslas – pasakyti, kad gerai dirba laikinai vadovo pareigas einantis asmuo ir paruošti visuomenę žiniai, kad jis laimės konkursą.

Galbūt toje struktūroje nėra „savojo Černiausko“, kuris pasirūpintų tuo konkursu, tai tenka pačiam premjerui tuo rūpintis. Bet ar pateisinimas toks ilgas laikotarpis su laikinuoju VMI vadovu, jeigu tikrai rūpinamasi, kad ši institucija dirbtų visa jėga. Neaiškioje būsenoje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas, po viešai aprašytos istorijos su advokatu J.Kozubovskiu.

Iš mokesčių keitimo iniciatyvų svarstymo Seime susidaro įspūdis, kad mokesčių politiką šiuo metu vykdo ne Vyriausybė, o Liberalų sąjūdis.

Mus pasiekė susirūpinusių Muitinės profesinių sąjungų atstovų nusiskundimai, kad šios institucijos vadovas apleidęs administravimą. Jeigu paklausčiau, kiek uždirba eilinis posto muitininkas, net muitinės posto vadovas su 7 kategorija, ir ar labai jis suinteresuotas efektyviai dirbti, abejoju, ar atsakymas būtų teigiamas. Taigi nematyti, kad Vyriausybė imtųsi rimtų veiksmų kovoje su „šešėliu“ ir tuo pagrindu keliais milijardais padidintų mokesčių įplaukas.

Biudžeto įplaukų perspektyvai ne mažiau svarbūs mokestinių įstatymų pakeitimai. Iš mokesčių keitimo iniciatyvų svarstymo Seime susidaro įspūdis, kad mokesčių politiką šiuo metu vykdo ne Vyriausybė, o Liberalų sąjūdis.

Štai ministras pirmininkas viešai paskelbė, kad PVM lengvata šildymui pratęsta nebus, Liberalų sąjūdis pateikė atitinkamą projektą ir pasakė, kad reikia – Vyriausybė ir visi valdantieji tam jau pritaria. Po pateikimo Seime buvo pritarta ir dėl gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo. Pritarimas pasiektas iš dalies valdančiųjų balsais, nepaisant to, kad tai sumažins biudžeto įplaukas apie 120 mln. litų. Visi šie sprendimai geri ir jautrūs, tačiau kaip Vyriausybė kompensuos prarastas dėl to įplaukas – apie 300 milijonų litų?

Pirminio Vyriausybės pateikto biudžeto projekto išlaidų dalyje taip pat matome daug nejautrumo ir neišspręstų svarbių poreikių. Nėra kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos tęstinumo, todėl siūlome bent 25 mln. litų skirti tam, kad nuo kitų metų vidurio būtų galima tęsti šią programą.

Projekte nematome mažiausiai uždirbančių biudžetinių darbuotojų atlyginimų didinimui numatytų lėšų (kad reikia numatyti, buvo skelbiama tik po to atsiradusiais valdančiųjų pareiškimais). Įregistravome projektą, kuriuo siūlome didinti mažiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokestį, o kitų biudžetinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą galima spręsti jau Vyriausybės nutarimais.

Taip pat biudžeto projekte nematome reikiamų sumų, kurios padėtų mūsų žemdirbiams, ypač pieno ūkiams, padidinant nacionalinę paramą dėl skaudžių Rusijos sankcijų pasekmių. Labai prastai atrodo net ir 250 mln. litų paėmimais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bendrosioms biudžeto reikmėms. Tai kada gi pagaliau ir mūsų keliai pajus, kad krizė baigėsi?

Biudžeto projektas tikrai yra prastas ir niekada taip nebuvo, kad Vyriausybei tektų grąžinti ne tik patį biudžeto projektą, bet ir du svarbiausius lydinčiuosius įstatymų projektus – Sveikatos draudimo fondo įstatymo projektą ir „Sodros“ biudžeto projektą. Panašu, kad Vyriausybė buvo nusiteikusi atsakingai biudžetinei laikysenai tik šiais metais, kai kilo grėsmė socialdemokratams dar kartą sužlugdyti euro įvedimą. O to pasiekus, panašu, valdančiuosius apėmė atsipalaidavimo nuotaikos.

Jurgis Razma yra Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min