Jau daug dešimtmečių domiuosi sociologiniais tyrimais, tad pašte aptikęs dokumentus šia tema, juos padedu į šalį nuodugnesniam susipažinimui. O kai tokios apklausos atliktos Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje – artimose man šalyse pagal darbą Užsienio reikalų komitete – tai patyrinėjęs jas gaunu peno ir diskusijoms, ir apmąstymams.
Demokratinės Baltarusijos atstovybė, įsikūrusi Briuselyje, atsiuntė naujausią apklausą, kurioje atsispindi baltarusių požiūris į ES ir Eurazijos ekonominę ir muitų sąjungą (EMS). Duomenys rodo žymėtinus pokyčius Baltarusijos visuomenės nuotaikose. Štai 2008 m. 40 proc. baltarusių teigiamai vertino ES, o dabar jau 55. Prieš penkerius metus sąjungą su Rusija būtų pasirinkę 56 proc. apklaustųjų, o dabar tik trečdalis – tiek pat, kiek norėtų sąjungos su ES (o 2008 m. tokių buvo tik 18 proc.).
2008 metais 40 proc. baltarusių teigiamai vertino ES, o dabar jau 55. Prieš penkerius metus sąjungą su Rusija būtų pasirinkę 56 proc. apklaustųjų, o dabar tik trečdalis.
Į klausimą, su kuo jums asocijuojasi ES įvaizdis, daug baltarusių atsakė pakiliai – viltis (24 proc.). Tačiau nemaža dalis – 21 proc. – paminėjo abejingumą (2008 m. tokių buvo net 27 proc.).
Kalbant apie vertybes, ES siejama su rinkos ekonomika (48 proc.), demokratija (43 proc.), ekonominiu klestėjimu (41 proc.), žmogaus teisėmis (31 proc.). Baltarusijos gyventojai ES apibūdina kaip „liberalios demokratijos modelį“, tuo tarpu savo šalį – kaip „socialistinės demokratijos modelį“.
Savo valstybę baltarusiai daugiausiai sieja su taika ir stabilumu (50 proc.), įvairių kultūrų gerbimu (34 proc.), tolerancija (33 proc.), saugumu (32 proc.). Demokratija ir žmogaus teisės, kaip ir prieš penkerius metus, atsiduria sąrašo apačioje (16 proc.).
Tarp svarbiausių problemų, kamuojančių žmones ir šalį, baltarusiai paminėjo pragyvenimo išlaidas (35 proc.), užimtumą, pensijas (17 proc.) ir sveikatos apsaugą (11 proc.). Kuo šitoje situacijoje galėtų padėti ES? Pasak apklaustųjų, ES galėtų padėti įgyvendinti ekonomines reformas (32 proc.), plečiant prekybą ir infrastruktūrą (24 proc.). Tuo tarpu su EMS rišamos didesnės viltys. Baltarusių nuomone, daugiausiai toji sąjunga galėtų paremti prekybą ir infrastruktūrą (70 proc.), ekonomines reformas (51 proc.), energetiką (29 proc.) ir švietimą (21 proc.).
Dalyvavusieji apklausoje EMS vertina kaip svarbų strateginį partnerį (80 proc.), su kuriuo Baltarusiją sieja bendros vertybės (84 proc.). Dauguma (83 proc.) įsitikinę, kad EMS daugiau suinteresuota Baltarusijos plėtra nei ES (38 proc.). Baltarusiai daugiau domisi naujienomis apie Baltarusijos – Rusijos santykius (70 proc.) nei EMS naujienomis (57 proc.) arba Baltarusijos – ES naujienomis (tiek pat). Dauguma baltarusių partnerystę ir su ES, ir su EMS vertina kaip svarbiausią (27 proc.). Tik su Rusija partnerystės norėtų 27 proc., (prieš 5 metus buvo 57 proc.), tik su EMS – 13 proc., o tik su ES – 12 proc.
Labai svarbus klausimas: ar reikia įžvelgti skirtumus tarp baltarusių tautos ir Baltarusijos vyriausybės? „Taip“ atsakė 52 proc. Skirtumų nemato 37 proc.
Nors Baltarusijos piliečiai, jei skaičiuotume proporcingai gyventojų skaičiui, gauna daugiausiai Šengeno vizų pasaulyje, 55 proc. šalies gyventojų niekad nesilankė ES valstybėse.
Apklausa parodė, kad baltarusiai dažniausiai važiuoja į Rusiją (55 proc.), ir Ukrainą (43 proc.). Nors Baltarusijos piliečiai, jei skaičiuotume proporcingai gyventojų skaičiui, gauna daugiausiai Šengeno vizų pasaulyje, 55 proc. šalies gyventojų niekad nesilankė ES valstybėse.
Įdomus klausimas – kokias ES šalis vertinate geriausiai? Į pirmą vietą baltarusiai iškėlė Vokietiją (31 proc.), toliau Lenkija (18 proc.), Prancūzija (11 proc.), Italija (9 proc.), Lietuva (7 proc.). Gerokai žemiau atsidūrė Latvija (2 proc.) ir Estija (1 proc.).
Jei šios apklausos rezultatus būčiau gavęs prieš pusmetį – Europos Parlamento pranešimo dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu ruošimo įkarštyje – kai kuriuos duomenis būčiau panaudojęs dokumente (tame pranešime-rekomendacijoje neįprastai daug skaičių ir statistikos, kadangi daugumai kolegų Baltarusija vis dar lieka „terra incognita“). Apklausos duomenys leidžia daryti kai kurias išvadas. Viena vertus, proeuropinės nuotaikos Baltarusijoje neabejotinai stiprėja; kita vertus, iš Rusijos bei jos buriamos EMS tikimasi daugiau praktinės paramos. Nors šiandien Ukrainos ir Baltarusijos padėtis gerokai skiriasi, šiuo aspektu galime įžvelgti ir panašumų.
Apklausa, regis, patvirtina pagrindinę mano ruošto ir EP patvirtinto pranešimo mintį: nepaisant visų sudėtingumų, Baltarusija buvo ir lieka europietiška šalis, o ES – Baltarusijos santykiai turi perspektyvą. Numoti į šią šalį ranką, laikyti ją prarasta Europai būtų tikrai neteisinga.
Justas Vincas Paleckis yra Europos Parlamento narys, LSDP atstovas
