Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Justas Vincas Paleckis: Mažinti socialinę atskirtį – svarbiausia

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Justas Vincas Paleckis 2013-ieji metai Europos socialdemokratams ir socialistams buvo geri, nes jautėme didėjantį žmonių pasitikėjimą. Rinkimai įvairiose ES šalyse dažniausiai nešė sėkmę kairiosioms partijoms. Jeigu prieš dešimtmetį socialdemokratai valdžioje buvo tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse, tai dabar – net septyniolikoje iš 27 ES šalių. Pažymėtina, kad daugumoje naujųjų ES šalių Rytų Europoje valdžioje irgi kairieji – Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje.

Ne iš karto, tačiau rinkėjai Europoje suvokė, kad krizę sukėlė dešiniųjų partijų politika, pasikliaujanti nežabota rinkos stichija, o taip pat tų partijų globojamų stambiųjų verslininkų ir finansininkų godumas, besaikis pelno troškimas. Žmonės įvairiose ES valstybėse matė ir tai, kad konservatorių ir krikščionių demokratų valdomose šalyse iš krizės buvo bandoma bristi didžiausią naštą užkraunant ant nepasiturinčiųjų pečių, apsaugojant turtinguosius. Krizės metu bankai, kuriems tenka didelė atsakomybė už jos įsisiūbavimą, sugebėjo padidinti savo pelnus, tuo tarpu kai Lietuvoje, Graikijoje buvo nuskriausti net pensininkai.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcija kartu su blaiviai mąstančiais Europos Komisijos politikais inicijavo Europos Sąjungos teisinius aktus, kurie turėtų apsaugoti mūsų žemyną nuo tokių finansinių ir ekonominių griūčių, kurias patyrėme prieš šešerius metus. Apynasris uždedamas ir ant bankininkų apetitų – ateityje šio sektoriaus finansinius įsipareigojimus turės padengti ne indėlininkai ir mokesčių mokėtojai, o patys bankai.

Pagrindinė, ko gero, krizės laikotarpio pamoka – reikia mažinti atskirtį tarp turtingų ir neturtingų žmonių, tarp turtingų ir neturtingų valstybių.

Pagrindinė, ko gero, krizės laikotarpio pamoka – reikia mažinti atskirtį tarp turtingų ir neturtingų žmonių, tarp turtingų ir neturtingų valstybių. Deja, pastaraisiais metais toji atskirtis didėjo. Šią tendenciją reikia žūt būt sustabdyti ir pasiekti socialinės atskirties mažėjimą. Tai daryti reikia ir pasaulio mastu, tačiau ES gali ir privalo rodyti pavyzdį. Kitaip – sukrėtimai, konfliktai, revoliucijos, katastrofos.

Neseniai lietuviškai išleista Timo Jacksono knyga „Gerovė be augimo“. Britų ekonomistas tvirtina: visuomenėse, kur nelygybė didesnė, aukštesnis ir skurdo lygis. Ten, kur atskirtis mažesnė, ilgesnė gyvenimo trukmė, didesnis raštingumas, socialinis mobilumas ir pasitikėjimas, geriau jaučiasi vaikai ir seneliai. Šalyse ir visuomenėse, kur lygybė mažesnė, didesnis kūdikių mirtingumas, nutukimas, paauglių neštumas, žmogžudysčių skaičius, daugiau psichinių ligų atvejų.

Jeigu pažvelgtume į Lietuvą, tai mums Timo Jacksono pastebėjimai irgi itin aktualūs.

Ne atsitiktinai Europos Parlamento pirmininkas, Europos socialistų partijos (ESP) kandidatas į EK pirmininkus Martinas Schulzas paskutiniame praėjusiais metais ESP posėdyje pareiškė: jeigu aš būsiu išrinktas Europos Komisijos pirmininku, mano pagrindinis tikslas bus socialinės atskirties, atotrūkio tarp turtingų ir neturtingų žmonių bei valstybių mažinimas. Tai svarbūs žodžiai.

Kai kas Europoje, o ir Lietuvoje kiek nusivylė Martinu, kadangi jis, tapęs Europos Parlamento pirmininku, ne kartą yra teigiamai atsiliepęs ir apie dešiniuosius politikus, jų vykdomą liniją. Reikėtų suprasti, kodėl jis taip darė. Vadovaudamas socialistų ir demokratų frakcijai Europos Parlamente M.Schulzas išgarsėjo kaip aštrus, kovingas oratorius, atkaklus kairiųjų politikos ir kairiųjų vertybių gynėjas. Tapęs EP pirmininku jis jau nebeteko teisės reikšti tik kairiesiems priimtinas mintis. Reikėjo parodyti, kad jis nėra kairysis radikalas, kad jis tinkamai atstovauja visoms parlamento frakcijoms. Tačiau tuo atveju, jeigu po Europos Parlamento rinkimų M.Schulzas taptų Europos Komisijos pirmininku, jis, derindamas visų europinių partijų interesus, suvokdamas žmonių lūkesčius, stengtųsi vykdyti kairiąją liniją.

Lietuvoje dar nedaugelis supranta, kad, dalyvaudami EP rinkimuose, balsuosime ne tik už vieną ar kitą partiją, išskirsime vieną ar kitą politiką sąrašuose.

Taigi, dar kartą norisi pabrėžti gegužės 25-osios rinkimų svarbą. Lietuvoje dar nedaugelis supranta, kad, dalyvaudami EP rinkimuose, balsuosime ne tik už vieną ar kitą partiją, išskirsime vieną ar kitą politiką sąrašuose. Europos rinkėjų balsai lems, kokiu kursu plauks Europos laivas: socialdemokratiniu, konservatyviu, liberaliu, žaliuoju...

Juk ta europinė partija, kuri surinks daugiausiai balsų Europos Parlamento rinkimuose, turės pirmenybę siūlant savo kandidatą į Europos Komisijos, neoficialios ES vyriausybės, pirmininko postą.

Dauguma Lietuvos ir kitų ES šalių piliečių, neabejoju, balsuotų už tuos, kurie įsipareigojo sumažinti socialinę atskirtį tarp turtingų ir vargšų visoje Europoje ir atskirose jos šalyse.

Justas Vincas Paleckis yra Europos Parlamento narys, LSDP atstovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min