Kita vertus, kontroliuoti Seimą tėra tik pirmasis uždavinys. Labai svarbu pasiekti, kad visose įmanomose valstybės tarnybos pozicijose būtų savi, valdančiajai daugumai lojalūs kadrai. Taigi atidžiau pažvelgę į etatų mažinimą, institucijų naikinimą ar jų sujungimą, galime pamatyti, kad į pirmą planą iškeliamas ne efektyvaus darbo klausimas, o savo žmogaus „pakvietimas“ į tarnybą. Visa tai pateikiama kaip efektyvios politikos ir reformų pagreičio praktika, nors realiai tėra viešaisiais ryšiais pridengtas partinis valstybės institucijų užvaldymas.
Būtent taip ir vyksta derybos su „Viena Lietuva“ – deramasi dėl to, kas ir kokias pozicijas gali užimti valstybės valdymo sistemoje, netrukdydamas Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS–LKD) įgyvendinti savų tikslų. Todėl gandai apie galimą Laimonto Diniaus paskyrimą į Seimo vicepirmininko postą yra logiški, nes ši pozicija yra ir pakankamai aukšta, ir užtektinai simboliška, kad nuramintų L.Dinių bei jo frakciją, tačiau nesujauktų jėgų santykio koalicijoje.
Tokia praktika būdinga visoms valdžioms. Tačiau visada kyla pavojus, kad užsižaidus savų žmonių prakišimu į struktūras galima prarasti bet kokias profesionalaus ir rimto darbo galimybes. Teisus buvo Stalinas teigdamas, kad kadrai nulemia viską. Tačiau jis turėjo galvoje ne tik jų lojalumą, besąlygišką paklusnumą komandai, bet ir profesinius gebėjimus. Mūsų stalinai kreipia dėmesį tik į vienintelę savybę – lojalumą politinei valdžiai.
Prezidentė TS–LKD yra tiesiog kaip likimo dovana, nes ji ypač energingai baudžia savarankiškus ir toleruoja lojalius, t. y. tylius ir vykdančius komandas valstybės tarnautojus bei politikus. Taigi praktika legitimizuota ir priimtina pačiu aukščiausiu lygiu. Valdančiajai daugumai telieka skatinti ir palaikyti tokią prezidentės praktiką. Tai leis laikyti ją šalia ir su jos „palaiminimu“ daryti savo politiką.
Todėl labai svarbu išsaugoti palankią prezidentės poziciją daugumos atžvilgiu, nesukeliant pernelyg didelių pokyčių valdžios struktūrose pagal jos supratimą. Tai nėra lengvas veiksmas, turint galvoje neprognozuojamą, o tai reiškia Dalios Grybauskaitės emocijų valdomą, kadrų keitimo bei politinių sprendimų veiksnį. Kiekvienas jos valia keičiamas žmogus Užsienio reikalų ministerijoje ar kitose institucijose sukuria papildomos įtampos vadžios sistemoje, padidina politinius bei organizacinius sunkumus. Valdančiųjų siekis – išlaikyti prezidentės elgseną kontroliuojamų sprendimų koridoriuje, stabilizuoti jos veiksnį Lietuvos politikoje. Prezidentė tikrai sugeba pateikti visiems netikėtą ir gana komplikuotą net trivialios situacijos sprendimą. Taigi didžiulis valdančiosios daugumos energijos kiekis yra ir bus toliau skiriamas jos sprendimų amortizavimui, t. y. suderintų ir valdančiajai daugumai naudingų sprendimų produkavimui prezidentūroje.
