-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kaip Vilniui išpešti naudos iš Prahos

Buvusios Čekoslovakijos teritorijoje 2009-ieji – labai europietiški. Slovakija sausio pradžioje tapo antrąja pokomunistine Europos Sąjungos (ES) nare, įsivedusia eurą. Čekija antroji iš 2004 metais įstojusių šalių dešimtuko ėmėsi pirmininkauti blokui.

Lietuvos ir Čekijos santykius sunku pavadinti intymesniais nei draugiški. Tačiau per ketverius narystės metus Sąjungai nevadovavo mums savo interesais artimesnė šalis. Tradiciškai šios dvi valstybės priskiriamos Vidurio ir Rytų Europos regionui. Pragyvenimo lygis taip pat gana panašus. Be to, nors ir šiek tiek skirtingais pagrindais, abi turėjo liūdnų reikalų su Sovietų Sąjunga. Todėl Čekijos sėkmė galėtų tapti ir Lietuvos sėkme.

Pristatydama iki liepos truksiančio pirmininkavimo prioritetus Čekija akcentuoja tris angliškas „e” – ekonomiką, energiją ir užsienio politiką (economy, energy, external relations).

Pasaulinės krizės akivaizdoje ekonominiai sunkumai jaudina visus – ironiška, kad galbūt mažiausiai pačius čekus, kurių ūkio sveikata gana nebloga. Tačiau kitos dvi kryptys – energetinio saugumo užtikrinimas ir bendra ES užsienio politika, tiksliau Rytų kaimynystės atšaka – yra būtent tos, kuriose Lietuva turi specifinių tikslų ir dažniausiai reikalauja ES solidarumo.

Nors proeuropietiškai nusiteikę Čekijos atstovai akcentuoja būtinybę ES veikti kaip vienai komandai, šaliai bus sudėtinga reikalauti iš kitų narių solidarumo, kol ji pati nėra ratifikavusi tokio svarbaus dokumento kaip Lisabonos sutartis.

Prahos sudarytoje darbų programoje ir Čekijos ministro pirmininko Mireko Topoláneko kalbose juntamas ypatingas dėmesys energetiniams saugumui. Todėl šalis pirmininkavimo laikotarpiu žada plėtoti energijos išteklių, šaltinių ir tiekimo maršrutų patikimumą bei skatinti nesamų energetikos jungčių kūrimą. Akivaizdu, kad išjunti ES Čekijai padės ir Rusijos – Ukrainos konfliktas dėl dujų.

M.Topolánekas teigia, kad jeigu prieš tai Bendrijai vadovavusi Prancūzija pasitelkė savo specifinę patirtį darbui su Viduržemio jūros šalimis, tai Čekija turi panašių privalumų bendraujant su rytiniais ES partneriais. Prahos darbotvarkėje surašyti žodžiai skamba lyg iš politologijos vadovėlio, kuris būtų populiarus ir Lietuvoje. Kaip teigiama, neproporcingas Rusijos elgesys konflikte su Gruzija parodė, jog ES reikia geriau pažinti savo didžiąją kaimynę. Todėl Čekija sieks sutelkti visos Sąjungos ekspertus, tyrinėjančius Rusijos politiką. Tai priartintų prie bendro bloko požiūrio į Maskvą, su kuria ES privalo kalbėti vienu balsu.

Skamba gražiai, tik ar Čekijai pavyks? Pirmosios metų dienos pareikalavo daug energijos. Nuo ugnies įkaitęs Gazos ruožas ir dėl dujų trūkumo atšalęs ES gabalas tapo rimtu išbandymu ir atskleidė, jog kartais teks rūpintis neplanuotomis problemomis. Nežinia, kaip būtų sekęsi kitiems vadovams ir kiek apsikritai jie galėjo daryti įtakos, bet nė vienas čekų tarpininkaujamas konfliktas kol kas nėra išspręstas.

Kito „trukdis” netgi turi vardą. Tai pačios Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. Šis užkietėjęs ES kritikas ne tik nesiruošia švelninti tono, bet ir demonstruoja kur kas palankesnį požiūrį Rusijos klausimu nei gana pragmatiškai nusiteikęs premjeras. M.Topolánekui teks spręsti dilemą, kaip vienyti Europą, jei pati Praha nekalba vienu balsu.

Nors proeuropietiškai nusiteikę Čekijos atstovai akcentuoja būtinybę ES veikti kaip vienai komandai, šaliai bus sudėtinga reikalauti iš kitų narių solidarumo, kol ji pati nėra ratifikavusi tokio svarbaus dokumento kaip Lisabonos sutartis.

Be to, praėjusi pusmetį ES pirmininkavusios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy taip įsismagino, jog atvirai demonstravo nenorą perduoti iniciatyvą daug mažesnę įtaką pasaulyje turinčiai Sąjungos naujokei. Sparnus Čekijai karpys ir pirmininkių „trio“ formatas, pagal kurį veiksmus tenka koordinuoti su pirmininkavimą ką tik baigusia šalimi, t.y. Prancūzija, ir valstybe, kuri perims vadovavimą bendrijai, t.y. Švedija.

Galų gale M.Topoláneką dar persekioja ir problemos namuose, kur jo vadovaujamas ministrų kabinetas turi labai trapią paramą parlamente. Ir kaip politikui, ir kaip žmogui jam prireiks tvirto palaikymo visuose frontuose. Todėl jei Vilnius nori pasiekti savo tikslų, teks tiesti ranką Prahai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius