Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kęstutis Kriščiūnas: Ar merginoms bus panaikintos išimtys?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kęstutis Kriščiūnas Lietuvoje rinkimų metu atsinaujino diskusija apie galimybę sugrįžti prie šauktinių kariuomenės. Šitokią galimybę siūlo dešiniųjų pažiūrų politikai ir visuomenininkai. Daugiau karių Tėvynei ginti – toks tų pasisakymų pagrindinis akcentas. Spėju, kad tokios kalbos skirtos patriotiškai nusiteikusiems piliečiams, primityviai žaidžiant jų meile Tėvynei ir patriotizmu. Matyt galutinis šių politinių pareiškimų tikslas gana banalus – daugiau balsų dešiniesiems per rinkimus.

Pabandykime pasiaiškinti, ar mes nors panašiai suprantame apie ką kalbame. Grėsmės, pavojaus, ypač išorinio akivaizdoje, visuomenė turi vienytis, norėdama atsilaikyti ir nugalėti. Ar pajėgi tai padaryti mūsų visuomenė su lietuviško pavyzdžio šauktinių kariuomene?

Kodėl rašau lietuviško pavyzdžio šauktinių kariuomenė? Todėl, kad ši kariuomenė nevienijo visuomenės, nekalbant apie kitas jos problemas. Lietuvoje akivaizdžiai nebuvo visuotinio šaukimo. Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 ir 139 straipsnių 2 dalimis, kur aiškiai kalbama apie visų Lietuvos piliečių pareigą ginti Tėvynę, be jokių išimčių!

Gi mūsų pavyzdžio šauktinių kariuomenė buvo formuojama iš tų jaunuolių, kurie nepapuolė į išimtis. Tokią kariuomenę buvo galima vadinti ne šauktinių o išimčių kariuomene.

Taigi politikams, norintiems atgaivinti šauktinių kariuomenę ir taip padaryti ją didesnę, aiškiai nepasiseks. Išimtys neleis. Reikėtų keisti įstatymą, naikinti išimtis. Spaudžiant gyventojams rankas, stovint tribūnoje ar kalbant televizijos studijoje reikėtų sakyti aiškiai, kad visuomenė suprastų, kas bus daroma toliau.

Mūsų pavyzdžio šauktinių kariuomenė buvo formuojama iš tų jaunuolių, kurie nepapuolė į išimtis. Tokią kariuomenę buvo galima vadinti ne šauktinių o išimčių kariuomene.

Pabandykime įsivaizduoti televizijos studiją ir apie užsienio grėsmes, bei kaip jas įveiksime, kalbančią politikę ar politiką: profesinės kariuomenės pasirinkimas buvo klaida, todėl pavojaus akivaizdoje reikia grįžti prie šauktinių kariuomenės.

Duodama suprasti, kad bus kažkas geriau, kokybiškiau, kas gali padėti apsiginti (dalis žmonių sėdinčių studijoje ir kitoje pusėje ekrano paploja).

Politikė ar politikas tęsia toliau atvirai: naikinsime įstatyme išimtis (ploja visi, nes lozungas atrodo teisingas). Politikė ar politikas nesustoja: Konstitucija įpareigoja visus, todėl pašauksime studentus (studijoje vienas kitas plojimas o televizijos žiūrovai susidomi). Netarnavę jaunuoliai negalės išvažiuoti į užsienį nei mokytis, nei dirbti (studijoje niekas neploja, prie televizijos ekranų esantys žiūri vienas į kitą) bei sekdami geru Izraelio pavyzdžiu į kariuomenę pašauksime ir merginas (dalis studijoje ir prie žydrųjų ekranų esančių išsižioja, dalis juokiasi ir laidosi replikomis, kad šauktinių kariuomenė būtų dar didesnė ir galingesnė, jei tarnybos laikas būtų 25 metai, kaip rekrūtai caro laikais).

Kaip jums? Man panašu į anekdotą, bet gal kam nors iš dešiniųjų ar centro dešinės tai galimybė surinkti milijoninę kariauną? Tik ar bus visuomenės pritarimas? Ar neklausime?

Bet jei nesiūlome keisti įstatymo, o tik pigiai politikuojame ir mėtomės rinkėjams patinkančiais lozungais televizijos eteryje, tada, mano nuomone, šauktinių kariuomenė yra ydinga sveikai visuomenei.

Kodėl? Spaudoje man teko skaityti tik apie dviejų Seimo narių sūnus Lietuvos kariuomenėje – socialdemokrato G.Mikolaičio ir darbiečio J.Pinskaus. Įdomi ir reikšminga detalė – abu politikai kairiųjų pažiūrų.

Labai norėčiau, kad Krašto apsaugos ministerija atliktų ar užsakytų sociologinį tyrimą – kas tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tyrimas galbūt nustatytų tarnavusiųjų socialinį statusą ir parodytų, kokie jaunuoliai buvo šauktinių kariuomenėje. Ką jie patys veikė iki pašaukimo, kokį darbą dirbo jų tėvai, koks tėvų vidutinis darbo užmokestis ir kokios jų pajamos, koks statusas visuomenėje ir etc. Tai tik dalis klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti nustatant, ar Lietuvos gynėjai buvo jaunuoliai iš ūkininkų ar darbininkų šeimų, ar valdininkų ir verslininkų sūnūs.

Nesuprantu, kodėl asmenys, esantys ir norintys likti politikoje, yra pasiruošę griauti neblogai veikianti mechanizmą, kuriam užtektų tik padidinti finansavimą?

Maždaug įsivaizduoju, kokie galėtų būti šio tyrimo rezultatai, todėl karštai pasisakau už profesionalų kariuomenę. Džiaugiuosi, kad tuometinės Gedimino Kirkilo vyriausybės kKrašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasiūlė stabdyti šaukimą.

Visuomenė, Seimas ir Vyriausybė pritarė profesionalų kariuomenei. Manau, kad visuomenė laimėjo dvigubai. Pirma, gavo motyvuotus ir gerai paruoštus karius Tėvynės gynybai. Antra, išspręstos socialinės, teisinės problemos, kurias sukūrė įstatymų išimtys. Visa visuomenė tapo sveikesne.

Mūsų protėviai jau kadais suprato, kad vieni nuo Maskvos neapsigins, ir sudarė sutartis su lenkais. Prezidentas ir Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Algirdas Brazauskas kreipėsi į NATO prašydamas Lietuvai narystės šioje organizacijoje, matydamas akivaizdžią kolektyvinės gynybos naudą.

Todėl nesuprantu, kodėl asmenys, esantys ir norintys likti politikoje, yra pasiruošę griauti neblogai veikianti mechanizmą, kuriam užtektų tik padidinti finansavimą? Gerai, kad Lietuvoje galiausiai nugali sveikas žmonių protas.

Kęstutis Kriščiūnas yra Kauno miesto tarybos narys, LSDP atstovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min