Nors rusai, kaip matote, šiuo metu „Eurovizijoje“ valdo. Gaila, kad ne Lietuvos rusai...
Taigi konstatuokime, kad „Eurovizijos“ taisyklių pakeitimai, kai už nugalėtoją balsuoja ir šalių komisijos, o ne vien žiūrovai, nieko nepakeitė. Tegyvuoja Balkanovizija! Arba kaimynų vizija. Juk kone kiekvienas iš anksto spėjome, kad Juodkalnija balsuos už Bosniją, Bosnija už Kroatiją, Turkija už Azerbaidžaną, Kipras už Graikiją, Moldova už Rumuniją, Andora už Ispaniją, Suomija už Estiją ir pan. Kaimynui – 10 arba 12 balų. Netgi ant armėnų pykstantys ir peilius galandantys kaimynai azerbaidžaniečiai vis dėlto skyrė vieną balą. Toks nerašytas įstatymas galioja daugelyje šalių. Pusfinaliuose „kaimynų“ teisės buvo šiek tiek apribotos, gal todėl buvome pačiame lentelės viduryje.
Tuo tarpu finale Lietuvai „kaimynų“ taisyklė nelabai padėjo: tradiciškai balų negailėdavę rusai ir ukrainiečiai šį kartą mūsų nepastebėjo. Galbūt dėl to, kad Sasha priduso, gal todėl, kad įspūdžio nesustiprino instaliacijos, kurių neparodė rengėjai?
Tačiau yra dar viena, gerokai blogesnė priežastis, nei „Eurovizijos“ balsuotojų subjektyvumas. Patikėkite, mums sėdint Vilniuje ir apie pasaulį sprendžiant tik pagal TV žinias, tikrai sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvą vertina kitos šalys. Ir ką jos apie mus žino. Remiuosi naujausiu atveju – žurnalisto Vitoldo Miliaus kelione po buvusią Sovietų Sąjungą. Iš penkiolikos aplankytų šalių tik Gruzijoje Lietuvą žinojo ir garbino (bet gruzinai dėl suprantamų priežasčių šiemet „Eurovizijoje“ nebalsuoja). Visose kitose, ypač Azijos, šalyse, Lietuva yra vadinama Latvija. Netgi pasieniečiai Vitoldo kelionės dokumentuose rašė Latvija. Iš pradžių jis dar bandė ginčytis, bet paskui pamatė, kad beviltiška... Tame pačiame Azerbaidžane buvo priverstas nuolat atsakinėti į klausimą „na, kaip ten Ryga laikosi“. Vilnius daugeliui – nežinoma žemė.
Į panašią istoriją patekau ir aš pats Maskvoje prieš keletą metų. Gatvėje Lietuvos žurnalistus ėmę užgaulioti milicininkai piktai išrėžė: „Jūs ten, Rygoje, mus, rusus, labai skriaudžiate“. Kitos analogiškos kelionės metu manęs net klausė, ar Lietuva – tai Suomijos kaimynė. Na, turbūt kiekvienas ne kartą esate atsidūręs panašioje situacijoje, jei mėgstate keliauti. Arba dar. Austrijos slidinėjimo kurorto See slidžių nuomos punkto duomenų bazėje bandydamas užsiregistruoti neradau Lietuvos pavadinimo. Tarnautojas paklausė, gal galėčiau registruotis kaip estas... Nes Lietuvos tiesiog nėra sąrašuose.
Štai kodėl Lietuvai labai svarbu išsirinkti tinkamą prezidentą. Prezidentą, kuris padėtų pasauliui suvokti, kad Lietuva yra savita, įdomi šalis. Šalis, kuri gali turėti ir prasmingą Kultūros sostinę, ir blizgančią Balkanoviziją laimėti. Pergalių troškulys, deja, yra ne viskas. Įvaizdis daug lemia. O mūsų įvaizdis daugeliu atveju – blankus.
