Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kristina Miškinienė: Kokios naudos duos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kristina Miškinienė Jau trečią mėnesį visose šalies teritorijose mažėjo nedarbas. Pagal Lietuvos Darbo biržos duomenis 2014 m. birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 168 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per gegužę sumažėjo 11,5 tūkst., o registruotas nedarbas – 0,6 proc. punkto. Registruotas nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse.

Darbo jėgos paklausa 1,6 karto lenkia pasiūlą: gegužę registruota 28,7 tūkst. laisvų darbo vietų, bedarbio statusas suteiktas 18,3 tūkst. asmenų. Gegužės mėnesį teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 30,3 tūkst. asmenų, veiklą, įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėn., pradėjo 6,6 tūkst. bedarbių.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų birželio 1 d., buvo registruota bedarbiais Alytaus (16,7 proc.), Ignalinos (16,2 proc.) ir Lazdijų (15,7 proc.) rajonuose. Mažiausiai bedarbių buvo Kretingos r. (4,4 proc.), Neringos (4,7 proc.) ir Elektrėnų (5,5 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų didžiausias nedarbas išlieka Panevėžyje (10,4 proc.), mažiausias – Šiauliuose (6,2 proc.).

Skirtinga situacija rajonuose

Lemiančiu veiksniu mažinant nedarbą yra Vyriausybės parengta ir sėkmingai įgyvendinama Užimtumo didinimo programą 2014 – 2020 metams.

Rajonų darbo biržose vis dar daug neparengtų ir nemotyvuotų bedarbių, trūksta kvalifikuotų darbo vietų, o siūlomos darbo vietos mažai apmokamos.

Iškelti uždaviniai yra kompleksiniai, ilgalaikiai, reikalaujantys sistemingų, tarpusavyje suderintų veiksmų tiek ministerijų, tiek ir savivaldybių, regionų plėtros tarybų. Kol kas daugelyje rajonų vis dar jaučiamas darbo vietų trūkumas, išlieka struktūrinis nedarbas.

Rajonų darbo biržose vis dar daug neparengtų ir nemotyvuotų bedarbių, trūksta kvalifikuotų darbo vietų, o siūlomos darbo vietos mažai apmokamos, nepatogus susisiekimas viešuoju transportu arba jo iš viso nėra.

Švietimo įstaigos vis daugiau orientuojasi į darbo rinkos poreikį, bet dar nemažai bedarbiais įregistruojama parengtų specialistų, kurių profesinė kvalifikacija neatitinka darbdavių poreikio ir juos reikia perkvalifikuoti, naudojant valstybės biudžeto lėšas.

Mažėja jaunimo nedarbas

Nors jaunimo nedarbas pastaruoju metu mažėjo, bet jis išlieka aktualia problema. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbo lygis 2011 m. siekė 32,2 proc., 2012 m. – 26,4 proc., o 2013 m. gegužės 1 d. sudarė tik 6,2 proc.

Šiuo metu jaunimo užimtumas remiamas įvairiais būdais: naudojant verslumo skatinimo priemones, teikiant „Paramą pirmajam darbui“, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos priemones – profesinį mokymą, įdarbinimą subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, įgyvendinant intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programą ir kt.

Savanoriška praktika – nauji darbo įgūdžiai

Ypatingo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto dėmesio sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sudaryti bei užtikrinti būtinas sąlygas jaunimui nuo 16 iki 29 metų įgyti praktinių darbo įgūdžių savarankiškai sudarant savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais.

Komitetas tai pat pritarė, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami jauni žmonės jų praktikos atlikimo metu: sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą jaunimui taip pat bus sudaromos galimybes sudaryti dvišales darbo įgūdžių įgijimo sutartis. Siekiant apsisaugoti nuo galimo darbdavių piktnaudžiavimo ir nelegalaus darbo grėsmės, nustatoma, jog tokių sutarčių trukmė per vienerius metus negali būti ilgesnė nei 4 mėnesiai, konkrečius darbo įgūdžius galima įgyti tik vieną kartą, o šių sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negalės viršyti 10 proc. visų darbo vietų skaičiaus.

2012 m. panašioje darbo įgūdžių įgijimo priemonėje dalyvavo 5586 asmenys, priemonei finansuoti panaudota 17571,4 tūkst. Lt lėšų (3145,61 Lt asmeniui). Per 6 mėnesius baigę priemonę įsidarbino 77,2 proc. jos dalyvių.

Tikimasi, kad Seimui priėmus minėtas Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas jauniems asmenims atsiras galimybę įgyti daugiau naudingos patirties, praktinių įgūdžių ir jie sėkmingai galės įsilieti į darbo rinką.

Drausmins besimokančius

Vyriausybės pateikti Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai ilgai buvo derinami su Trišale taryba, kad jie atitiktų ir darbuotojų, ir darbdavių poreikius.

Vyriausybės pateikti Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai ilgai buvo derinami su Trišale taryba, kad jie atitiktų ir darbuotojų, ir darbdavių poreikius.

Įstatymo projekte detaliau reglamentuojamos profesinio mokymo dalyvio pareigos įsidarbinti, įgyti ar patobulinti kvalifikaciją ir kompetenciją ir, jų neįvykdžius, atlyginti patirtas išlaidas darbo biržai.

Siekiama taupyti valstybės lėšas, užtikrinti sklandesnį mokymo procesą, kad besimokantieji būtų pareigingesni. Todėl nustatyta, kad asmenys, be svarbių priežasčių nutraukę savo dalyvavimą, negalėtų registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius.

2012 m. profesinio mokymo priemonėje dalyvavo 8697 bedarbiai, jai buvo skirta 20649,7 tūkst. Lt Europos socialinio fondo lėšų (2374,35 Lt asmeniui). Numatoma, jog bedarbiai mokytis pakartotinai gali būti siunčiami ne anksčiau kaip po 3 metų, o stipendiją bus mokama tik bedarbiams.

Siekiant socialinio teisingumo, keičiami stipendijų dydžiai – jos sumažinamos nuo 0,7 minimalios mėnesinės algos iki 0,6 tam, kad tarp profesinio mokymo dalyvių stipendijų nebūtų didelių skirtumų.

Daugiau saugiklių, mažinančių piktnaudžiavimą įdarbinant

Užimtumo rėmimo įstatymo projektu darbdaviams apribojama galimybė artimiausius 12 mėnesių gauti subsidijas atitinkamai priemonei, jei jie pasibaigus remiamojo įdarbinimo subsidijai (išskyrus viešuosius darbus), per 6 mėnesius atleido bent vieną priemonės dalyvį.

2012 m. įdarbinimo subsidijuojant priemonę įgyvendino 10238 darbdaviai. Vienas iš svarstomų įstatymo pataisų tikslų – remti darbo rinkoje pažeidžiamas grupes – asmenis, vyresnius kaip 50 metų, bei jaunus asmenis iki 29 metų ir vykdyti nedarbo vyresniame amžiuje prevenciją.

Todėl numatoma, jog tais atvejais, kai pirmoji grupė padeda įgyti darbo įgūdžių antrajai (skirdama ne daugiau kaip 20 proc. savo darbo laiko), darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos (ne daugiau negu 20 proc. visos mokamos subsidijos).

Nekeičiant maksimalaus subsidijos dydžio, patikslinama, kokiais atvejais ir kokio dydžio subsidija suteikiama darbdaviams, kad būtų išvengta pasitaikančių piktnaudžiavimų, kai darbdaviai įdarbina darbuotojus itin neilgam darbo laikui per dieną ar savaitę, tačiau pretenduoja į visą subsidiją.

2012 m. remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvavo 54239 darbo ieškantys asmenys, panaudota 113208,1 tūkst. Lt lėšų. Kad darbdaviai nedarytų pažeidimų, taip pat nustatoma, jog esant pažeidimų parama nutraukiama, o darbdavys tam tikrą laiką (12 mėn.) negali iš naujo kreiptis dėl paramos gavimo.

Užimtumo rėmimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama pirmą kartą tokią veiklą pradedantiems bedarbiams arba ją vykdžiusiems seniau nei prieš vienus metus, taip pat sudaromos galimybės subsidijuoti ir įmonės įsteigimo išlaidas.

Tikimasi, kad Seime Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos ir papildymai bus priimti dar šioje pavasario sesijoje.

Kristina Miškinienė yra Seimo LSDP frakcijos atstovė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min