Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laura Galdikienė: Namų ūkių vartojimas jungia aukštesnę pavarą

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Laura Galdikienė Lietuvos namų ūkių vartojimas sudaro daugiau nei 60 proc. BVP ir turi didelės įtakos šalies ekonomikai. Tai svarbus šalies gyventojų materialinės gerovės rodiklis, o jo augimas ar mažėjimas yra susijęs su gerėjančiu arba prastėjančiu gyvenimo lygiu.

Krizės metais dėl išaugusio nedarbo lygio, sumažėjusių atlyginimų, smukusių nekilnojamojo turto kainų bei išaugusio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykio namų ūkių išlaidos susitraukė penktadaliu. Šiuo metu stebime priešingą tendenciją – atsigaunanti darbo rinka, gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augančios pajamos ir aktyvesnis gyventojų skolinimasis skatina spartų tolesnį namų ūkių vartojimo atsigavimą.

Namų ūkių vartojimo augimo varikliai 2013 m. buvo gerėjanti situacija darbo rinkoje, augančios gyventojų pajamos ir gerėję vartotojų lūkesčiai. Praėjusiais metais nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc., tuo tarpu vidutinis realusis (įvertinus infliaciją) neto atlyginimas per metus išaugo 3,7 proc. Spartų realaus darbo užmokesčio augimą lėmė mažėjantis nedarbas, iki 1000 litų padidintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, išaugusi kvalifikuotų darbuotojų paklausa bei žema infliacija.

Dėl augančios gyventojų perkamosios galios ir gerėjančios situacijos darbo rinkoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusiais metais pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų.

Dėl augančios gyventojų perkamosios galios ir gerėjančios situacijos darbo rinkoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusiais metais pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų.

Pagerėjus lūkesčiams dėl ateities, namų ūkiai jautėsi drąsiau didindami vartojimui skirtas išlaidas. Šiemet pagrindiniai namų ūkių vartojimo augimo veiksniai išliks panašūs. Spaudimas didinti darbo užmokestį suintensyvės, ypač tuose sektoriuose, kuriuose jaučiamas didžiausias kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Vidutinį atlyginimą taip pat augins numatytas atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams didinimas bei nuo šių metų sausio mėn. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Iki šiol vartojimas augo gyventojams vis mažinant savo paskolų portfelį, tačiau jau pastebima ir kita tendencija – gerėjant lūkesčiams gyventojai yra linkę aktyviau skolintis. Namų ūkių finansiniai įsipareigojimai, 2009 m. siekę 47 proc. disponuojamųjų pajamų, buvo sėkmingai sumažinti iki 37,7 proc. 2012 m. – tai vienas iš žemiausių įsiskolinimo lygių visoje ES.

Paskolų portfelis namų ūkiams traukėsi keturis metus iš eilės, tačiau praėjusių metų pabaigoje įvyko lūžis – jis vėl pradėjo augti. Per 2013 m. bankai namų ūkiams išdavė 14 proc. daugiau naujų vartojimo paskolų nei 2012 m. ir, atsižvelgiant į žemą namų ūkių įsiskolinimo lygį, tikėtina, kad ši augimo tendencija išsilaikys ir ateinančiais metais. Be to, sumažėjusi gyventojų taupymo norma ir rekordinė indėlių, laikomų einamosiose sąskaitose, dalis signalizuoja, kad gyventojai vietoje taupymo vis dažniau rinksis vartojimą.

Bent artimiausius keletą metų Lietuvos ekonomika išlaikys spartų augimo tempą, o užimtumas didės.

Migrantų perlaidos yra dar vienas svarbus lėšų, skiriamų Lietuvos namų ūkių vartojimui, šaltinis. Nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. šių lėšų dydis išaugo net penkis kartus, o 2012 m. jų santykis su BVP buvo didžiausias ES. Galima prognozuoti, kad 2013 m. migrantai į Lietuvą pervedė rekordinę sumą pinigų. Per pirmuosius trejus praėjusių metų ketvirčius migrantų perlaidos sudarė 3,7 mlrd. litų, tai yra, 4,2 proc. BVP, 7 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų arba 22 proc. mažmeninės prekybos pajamų. Didelė dalis gautų lėšų greičiausiai buvo panaudotos vartojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti ar atsiskaityti už komunalines paslaugas, tad šių lėšų poveikis vartojimui gali būti gana didelis.

Manome, kad bent artimiausius keletą metų Lietuvos ekonomika išlaikys spartų augimo tempą, o užimtumas didės, taigi Lietuvos gyventojai taps vis mažiau priklausomi nuo migrantų perlaidų kaip pajamų šaltinio, be to, tikėtina, kad vis daugiau emigrantų grįš atgal į šalį. Pagal šį scenarijų, migrantų perlaidos ateityje mažės, tačiau vidutiniu laikotarpiu jos išliks svarbiu pajamų, skiriamų namų ūkių vartojimui, šaltiniu.

Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min