Pirmoji priežastis džiaugtis: po gero dešimtmečio pagaliau eižėjantis (sueižėjęs?) Lietuvos komunistų partijos (LKP) išlietas betonas. Nuo pat 2000-ųjų, kai atsirado Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) koalicija, o LKP, persivardijusi į LDDP, prarijo Lietuvos socialdemokratiją, gyvenome tarsi užbetonuoti. Prieš ištisą dešimtmetį AMB su savo Kristina pradėjo stambiojo kapitalo triumfo žygį per Lietuvą, o prieš metus Gediminas Kirkilas su savo Maksima jį... negaliu sakyti, užbaigė, veikiau, pasiekė tame kelyje istorinę įžūlumo viršūnę.
Ir štai pirmąkart socialdemokratai, rinkdami savo pirmininką, balsavo slaptai ir išrinko ne AMB statytinį, ne LKP sekretorių, o tarsi svetimą – iš anuomet suvirškintos partijos atėjusį Algirdą Butkevičių. Kadaise Čekoslovakijos vadovas Aleksanderas Dubčekas kalbėjo apie „socializmą žmogišku veidu“. Besišypsantis, šiltas, stambiojo kapitalo neaptapšnotas A.Butkevičius – „socialdemokratas žmogišku veidu“? Tikėkimės. Tikėkimės, kad jis atsilaikys, kad nustumtasis LKP klanas jo paties nenustums ir negrįš prie partijos ir valstybės vairo vėl mus visus užbetonuodamas.
Per vieną naktį mus užkrovė mokesčių našta, kuri bet ką prismaugtų. Bet tik ne mus. Mes pridusome, išsiplūdome ir pradėjome ieškoti būdų išgyventi.
Maža to: ką tik Seimo pozicija prastūmė įstatymą, kuris iš ministerijų iškrapštys ekskomunistų valdymo garantą – valstybės sekretorius ir pakeis juos politinio pasitikėjimo pareigūnais. Šakės socdemų betonui: į valstybės valdymą amžiams įmūryti kadrai eis lauk ir nebeproteguos savųjų jokiais „viešaisiais pirkimais“, „skaidriais konkursais“ ir visu kitu, ko mūsų valstybėje nebuvo ir nėra. Valio.
Antroji priežastis džiaugtis: natūrali ir neišvengiama dešimtmetį (su nereikšminga pertrauka) trukusios Valdo Adamkaus kadencijos pabaiga. Baigiasi vieno dienraščio antraščių padiktuota Lietuvos prezidento vidaus politika. Baigiasi Boženos era Lietuvos valstybėje. Puikus, mielas žilagalvis žmogus, atvažiavęs pas mus iš toli ir toli nuo mūsų likęs. Baigiasi proamerikietiška Lietuvos politika, kai valstybės vadovą iš letargo pažadina tik tai, kas pažadina JAV. Aktyvus buvo mūsų mielas V.Adamkus, aktyvus ir Gruzijoje, ir Ukrainoje. Aktyviai stojo prieš Rusiją – ir pirmas, ir labai garsiai. Duok Dieve, kad nekosėtume kraujais dėl savo užsienio politikos po 2009-ųjų, kai teks prašyti elektros ir dujų.
Trečioji priežastis: artėja diena, kai rinksime naująjį prezidentą. Tądien, atrodo, bus panašiai kaip JAV išsirinkus Baracką Obamą. Visuotine euforija prasidės Dalios Grybauskaitės era Lietuvos valstybėje... Pirmoji Lietuvos prezidentė – moteris – kur kas įspūdingesnė už turėtąją latvių. Protinga, išmananti, iškalbi. Kaip puikiai ji atrodys tarp pasaulio prezidentų – bus kuo didžiuotis. Belieka tikėtis, kad ji bus morali prezidentė, kad ji (naujiena Lietuvoje) bus visiems lygiai teisinga. Kad pasieks to, ką mums jau pažadėjo – monopolijų saulėlydžio. Valio.
Ketvirtoji priežastis: artėja neišvengiamas Lietuvos politinio peizažo atsinaujinimas. Jau birželį kone visi dabartiniai partijų lyderiai nuo Artūro Zuoko iki Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho pajudės Briuselio link. Juk 12 vietų, tad visiems šiems lyderiams tikriausiai užteks rinkėjų balsų. Akivaizdu, kad stiprūs lyderiai ilgus metus neleido atsirasti stipriai pamainai šalia savęs. Po ąžuolu neauga kitas ąžuolas. Lietuvos partijose nevyko kartų kaita. Po rinkimų į Europos Parlamentą iškeliavusiųjų į Briuselį vietas užims jų pavaduotojai. Ąžuolų vietą užims neąžuolai - jie to ir laukia. Tai bus ilgamečiai lyderių ginklanešiai, ištikimieji, gudrieji ir kantrieji. Juos partijų jaunimui, potencialiems naujiems lyderiams įveikti bus jau lengviau. Ar praretėjusiame Lietuvos politikos miške pagaliau ims augti nauji ąžuolai? Galbūt. Tokiai perspektyvai – valio.
Penktoji priežastis: atrodo, mes išgyvensime. „Kiekviena siena yra durys,“ – sakė Ralphas Waldo Emersonas. Per vieną naktį mus užkrovė mokesčių našta, kuri bet ką prismaugtų. Bet tik ne mus. Mes pridusome, išsiplūdome ir pradėjome ieškoti būdų išgyventi. Autoriniai mokesčiai išaugo nuo 15 iki 40 procentų? Verslo liudijimai pabrango? Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos dingo? Bet galima pirkti daiktus iš fizinių asmenų, galima nuomoti ką nors ne su 40, o tik su 21 proc. mokesčiu, galima pirkti daiktus be mokesčių, apmokėti darbuotojų transporto degalus, mokėti pagal verslo liudijimą už paslaugas, neapmokestinamas PVM, visus iki vieno paleisti nemokamų atostogų ir jie galės dirbti pagal patentą. Mes gryniname pinigus vieni kitiems, dalijamės kvitais, sąskaitomis ir receptais, kaip nemokėti valstybės užkrautų mokesčių arba mokėti juos mažesnius. Kaip pavasarį šniokščianti upė randa būdų apeiti akmenis ir slenksčius, taip ir mes rasime, jau radome būdų padėti vieni kitiems, išlikti, išgyventi. Vieni kitiems, ne valstybei. Štai kur ne pavasaris. Štai kur ne valio.
