Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, per pirmus du mėnesius Lietuvos prekių eksportas sumažėjo 21,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., o importas krito net 41,0 procento. Užsienio prekybos deficitas sumažėjo 87,1 proc. ir buvo 423 milijonai litų.
Ypač svarbu tai, kad dėl rekordiškai sumažėjusio užsienio prekybos deficito mažėjo išorinio finansavimo poreikis ir kartu silpnėjo nacionalinės valiutos devalvacijos rizika. Kartu tai liudija apie Lietuvos ekonomikos lankstumą.
Paskutinių dviejų mėnesių duomenys patvirtina užsienio prekybos tendencijos lūžį. Ir eksporto, ir importo mažėjimas iš esmės yra atsakas į pasaulio ekonomikos lėtėjimą ir Lietuvos vidaus paklausos drastišką susitraukimą. Staigus importo sumažėjimas įvyko greičiausiai dėl trijų veiksnių: blogėjančių kreditavimo sąlygų, sunkėjančių pakartotinio eksporto galimybių, ilgalaikio vartojimo ir investicinių prekių paklausos sumažėjimo. Žinoma, tai nėra gera žinia įmonėms ir gyventojams, priklausomiems nuo prekybos, tačiau, kita vertus, dėl to mažiau išvežama pinigų iš šalies.
Ypač svarbu tai, kad dėl rekordiškai sumažėjusio užsienio prekybos deficito mažėjo išorinio finansavimo poreikis ir kartu silpnėjo nacionalinės valiutos devalvacijos rizika. Kartu tai liudija apie Lietuvos ekonomikos lankstumą.
Be to, įmonės ir gyventojai iš naujo įvertina galimybes ir savo verslo planus. Kaip matome, Lietuvos vartotojų importuojamų prekių paklausa yra lanksti. Tik farmacijos produktų importas per du šių metų mėnesius išaugo 0,4 proc., nes vaistų paklausai ekonominiai ciklai daro nedidelę įtaką. Tuo tarpu importo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo 76,2 proc. sumažėjęs antžeminio transporto priemonių, 57,5 proc. – elektros mašinų ir įrangos, 44,4 proc. – plastikų ir jų gaminių importas.
Besitraukiančioje pasaulio rinkoje sėkmingiausia bus tų prekių prekyba, kurių paklausa mažai kinta, t. y. mineralinių produktų, maisto ir žemės ūkio produktų bei chemijos pramonės produktų. Sumažėjusios šių produktų pasaulinės kainos lems užsienio prekybos vertės mažėjimą, tačiau kiekybiškai smukimas bus mažesnis. 2008 metais Lietuvos eksporto struktūroje pirmiau minėti sektoriai sudaro daugiau kaip 50 procentų visos apyvartos. Tai leidžia tikėtis, kad eksporto masto smukimas 2008 metais neturėtų viršyti 25 procentų.
Tokiam scenarijui suteikia vilties ir tai, kad Lietuvos eksporto geografija plečiasi. Natūralu, kad Lietuva, būdama ES šalis, daugiausia prekiauja šioje didžiulėje bendroje rinkoje – net 60,3 proc. viso eksporto 2008 metais teko ES šalims, o per pirmus du šių metų mėnesius – 65,8 procento. NVS šalims 2008 metų antroje pusėje pajutus staigų ekonomikos nuosmukį, tiriamos ir tolesnio eksporto kryptys – 2008 metais beveik 14 proc. viso eksporto teko Amerikos, Azijos, ir Afrikos žemynams, o per pirmus du šių metų mėnesius –14,5 procento. Pavyzdžiui, eksportas į Afrikos valstybes 2008 metais (be mineralinių produktų) prilygo eksportui į JAV ir viršijo pusę milijardą litų. Daugiausia tai buvo maisto ir chemijos produktai. Jei vertintume bendrą 55,5 milijardų litų eksportą, galime teigti, kad tai yra gana kuklus rezultatas, bet tendencija tikrai teikia vilčių, nes 2006 metais eksportas į Afriką tesiekė 140 mln. litų.
