Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Songaila: Ar galime pasimokyti iš Graikijos klaidų?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Linas Songaila Dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimo procesas, kurį skatina ir įvairiais privalomojo pobūdžio teisės aktais reguliuoja Europos Sąjunga (ES), neretai sukelia teisinius ginčus tarp nacionalinių teisės aktų leidėjų bei privačių ūkio subjektų. Nacionalinės vyriausybės dažnai savo pasirinktu būdu įgyvendina ES direktyvas ir mėgina kiek įmanoma didesnę energetikos sektoriaus dalį išlaikyti valstybės rankose. O privatūs ūkio subjektai kaip tik siekia investuoti į energetikos rinkas, kurios pagal ES reguliavimą turėtų būti atvertos privačiam sektoriui ir konkurencijai.

Valstybių narių privataus ir viešojo sektorių konfrontacija aptariamoje srityje neretai persikelia į ES lygį, o sudėtingiausiais atvejais teisiniai ginčo klausimai (nacionalinis energetikos reglamentavimas) pasiekia ir aukščiausią ES teisminę instituciją Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT).

Graikijos pažeidimas

2014 m. liepos mėnesį ESTT priėmė sprendimą dėl Graikijos valstybės priimtų teisės aktų valstybinės elektros energijos įmonės „Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE“ (DEI) naudai. ESTT paskelbtas verdiktas buvo vienareikšmis – Graikija pripažinta iškraipiusia konkurenciją didmeninėje elektros energijos rinkoje.

2014 m. liepos mėnesį ESTT priėmė sprendimą dėl Graikijos valstybės priimtų teisės aktų valstybinės elektros energijos įmonės „Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE“ (DEI) naudai.

Šis sprendimas su pateiktais ESTT išaiškinimais nacionalinėje Lietuvos perspektyvos šviesoje yra reikšmingas šaltinis, vertinant valstybės institucijų neseniai priimtus teisės aktus, skirtus šilumos ūkio modernizavimui, dėl kurių privatūs ūkio subjektai jau kreipėsi į Europos Komisiją įspėdami apie galimus Lietuvos teisės aktų prieštaravimus ES teisės normoms.

Graikijos valstybinė įmonė DEI, kurioje pagal nacionalinius įstatymus valstybė negali turėti mažiau nei 51 proc. akcijų (atitinkamas nuostatas skelbia ir neseniai priimti Lietuvos teisės aktai), dominavo didmeninės elektros energijos rinkoje.

Graikijos vyriausybė šiai įmonei suteikė teises eksploatuoti 91 % visų valstybinių lignito telkinių. Lignitas yra pigiausias kuro šaltinis energijos gamybai Graikijoje. Dėl to privačios kompanijos pateikė Europos Komisijai (EK) skundą.

EK nurodė, kad Graikija savo teisinėmis priemonėmis – privilegijuotos prieigos DEI prie lignito telkinių (gamybinių žaliavų) suteikimu – sukūrė nelygias galimybes DEI konkurentams didmeninėje elektros energijos rinkoje. Todėl buvo iškraipyta konkurencija, išsaugant ir sustiprinant DEI dominuojančią padėtį bei visiškai užkertant kelią į rinką patekti naujiems konkurentams.

Graikijos lignito bylai pasiekus aukščiausią teisminę instanciją, ESTT padarė išvadą, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 ir 102 straipsnių pažeidimas gali būti nustatytas nepriklausomai nuo to, ar piktnaudžiavimas iš tiesų buvo.

ESTT padarė išvadą, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 ir 102 straipsnių pažeidimas gali būti nustatytas nepriklausomai nuo to, ar piktnaudžiavimas iš tiesų buvo.

Pakanka įrodyti, kad valstybės priemonėmis buvo iškraipyta konkurencija DEI naudai ir taip ūkio subjektams buvo sudarytos nelygios galimybės. T.y. pakanka nustatyti potencialų valstybės priemonės antikonkurencinį poveikį.

Taip pat ESTT pažymėjo, jog dominuojančios padėties išplėtimas be objektyvios priežasties į kitą, gretimą, bet atskirą rinką, yra savaime (net ir neįrodžius realių neigiamų pasekmių) draudžiamas, jeigu tai daroma valstybiniu reguliavimu.

Poveikis Lietuvai

Šis ESTT sprendimas turėtų būti paskata valstybių narių nacionaliniams įstatymų leidėjams kur kas atidžiau įvertinti potencialų teisės aktų poveikį rinkos struktūrai bei pasirinkti teisėtas priemones, užtikrinančias lygias konkurencines sąlygas visiems ūkio subjektams konkurencingose rinkose.

Viešųjų diskusijų dėl Lietuvos šilumos ūkio pertvarkos, kuria siekiama šilumos energijos gamybos sektorių sutelkti valstybės rankose, kontekste, vertinant reformas iš konkurencijos teisės pusės, derėtų prisiminti Konkurencijos įstatymo pradžioje skelbiamą tikslą – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.

Svarbu, jog būtent viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d.). 

Mūsų įstatymas, atitikdamas esmines ES konkurencijos taisyklių nuostatas, draudžia administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Privatūs ūkio subjektai aktyviai gina savo teises vadovaudamiesi sąžiningos konkurencijos principais prieš potencialiai diskriminuojančias valstybės priemones. Jau pateikta keletas skundų Europos Komisijai prieš Lietuvą dėl energetikos sektoriaus reformų.

Privatūs ūkio subjektai aktyviai gina savo teises vadovaudamiesi sąžiningos konkurencijos principais prieš potencialiai diskriminuojančias valstybės priemones. Jau pateikta keletas skundų Europos Komisijai prieš Lietuvą dėl energetikos sektoriaus reformų.

Be kita ko, už Konkurencijos įstatymo priežiūrą atsakinga institucija taip pat aktyviai taiko sąžiningą konkurenciją saugančią Konkurencijos įstatymo nuostatą.

Vienas pavyzdžių – Konkurencijos tarybos išvada dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos pakeitimo projekto suderinimo.

Tačiau tenka apgailestauti, kad, nepaisant aiškios Konkurencijos tarybos pozicijos dėl minėtu teisės akto projektu suvaržomos laisvos, nepriklausomos ūkio subjektų veiklos rinkoje bei laisvos, rinkos ekonomikos principais pagrįstos, tarpusavio konkurencijos, projektas buvo patvirtintas be pakeitimų.

Reziumuojant reikėtų pasiremti oficialiais mūsų aukščiausio teisės akto – Konstitucijos – išaiškinimais. Konstitucinis Teismas dar 1999 m. akcentavo konstitucinės sąžiningos konkurencijos apsaugos garantijos svarbą ir aiškiai nurodė, jog ši garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min